Skvirẽckas Juozapas Jonas 1873 09 18Rinkūnai (Pumpėnų vlsč.) 1959 12 03Zams (Tirolis, Austrija; 1998 perlaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje), Kauno arkivyskupas metropolitas, Biblijos vertėjas. Kanauninkas (1911). Prelatas (1914). Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigimo vienas iniciatorių ir pirmininkas (1922–25). 1896 baigė Žemaičių kunigų seminariją, 1900 – Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge. 1899 įšventintas kunigu. 1900 paskirtas Ukmergės parapijos vikaru. 1900–14 ir 1918–38 Žemaičių kunigų seminarijoje, nuo 1922 ir Lietuvos universitete dėstė Biblijos įvadą, egzegezę, lotynų kalbą, katekizmą; profesorius (1922). Nuo 1909 – Žemaičių kunigų seminarijos prefektas. 1913–14 periodinio leidinio Bažnytinė apžvalga redaktorius.
Juozapas Jonas Skvireckas
Per I pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, gyveno Smolenske, vėliau – Tuloje (čia buvo pasitraukusi Žemaičių vyskupijos kurija). 1919 konsekruotas Ceramo tituliniu vyskupu. 1919–26 Žemaičių vyskupo pagalbininkas ir generalinis vikaras. Aktyviai dalyvavo katalikų aukštojo mokslo institucijų kūrime – rūpinosi Teologijos‑filosofijos fakulteto įsteigimu Lietuvos universitete, 1922 vežė į Romą patvirtinti fakulteto nuostatus. Parengė Lietuvos bažnytinės provincijos struktūrinio sutvarkymo projektą. Rūpinosi teisiškai įforminti Bažnyčios ir valstybės santykius, siekė Lietuvos vyriausybės ir Apaštalų Sosto konkordato (pasirašytas 1927).
1926 04 05 paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. 1934 02 20–22 sušaukė Kauno arkivyskupijos sinodą, 1934 06 30–07 01 surengė Pirmąjį tautinį eucharistinį kongresą. Rūpinosi Kauno arkivyskupijos kurijos rūmų ir Kauno kunigų seminarijos papildomų patalpų statyba, Kauno arkikatedros bazilikos remontu, seminarijoje 1934 įsteigė rektoratą ir Bažnytinio meno muziejų. 1941 birželio pabaigoje su vyskupu V. Brizgiu pasirašė raštą, ginantį Lietuvos piliečių žydų teises.
1943 naciams pradėjus formuoti lietuvišką SS legioną J. J. Skvireckas atsisakė pasirašyti pastoracinį laišką, skatinantį vyrus stoti į legioną. 1944 besitraukiančių iš Lietuvos vokiečių buvo priverstas išvykti iš Kauno, gyveno Jurbarke, vėliau Olyvoje, nuo 1945 – Zamse (Austrija).
Į lietuvių kalbą iš lotynų kalbos išvertė Bibliją (Biblijos vertimai) – Naująjį Testamentą (Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijos ir Apaštalų darbai 1906) ir Senąjį Testamentą (visas J. J. Skvirecko Biblijos vertimas su Vulgatos tekstu ir komentarais išspausdintas 6 t. 1911–37; ST –1955–58 31990–91).
Bendradarbiavo žurnaluose Tėvynės sargas, Draugija, Soter, Naujoji romuva, savaitraščiuose Lietuvių laikraštis, Nedėldienio skaitymas.
L: A. Vasiliauskienė Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas: gyvenimas ir veikla Kaunas 1998.