Matuláitis‑Labùkas Juozapas 1894 01 19Greikonys (Stakliškių vlsč., Trakų apskr.) 1979 05 28Kaunas (palaidotas Šiluvos bazilikos šventoriuje), Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkasis administratorius. Dr. (social. m., 1926). 1913–18 mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje. 1918 įšventintas kunigu. Vikaras Žasliuose, Kalesninkuose ir Švenčionyse. 1922–26 studijavo socialinius ir ekonomikos mokslus Vokietijoje ir Šveicarijoje. Nuo 1926 Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris, nuo 1928 Kaišiadorių vyskupo J. Kuktos, vėliau vyskupo T. Matulionio generalinis vikaras. Rūpinosi Kaišiadorių katedros, kurijos, vyskupijos poilsio namų Birštone statybos darbais, parapijų ūkio reikalais. 1928 Kaišiadorių kapitulos prelatas, 1934 popiežius Pijus XI suteikė popiežiškojo prelato titulą. 1942 kaip kapitulinis vikaras valdė Kaišiadorių vyskupiją. Kartu su vyskupu T. Matulioniu 1946 sovietų saugumo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti lageryje, ištremtas į Sibirą.
Juozapas Matulaitis-Labukas
Į Lietuvą sugrįžo 1955, paskirtas Raseinių altaristu. 1957–65 dėstė Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1965 05 06 išrinktas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos valdytoju. 1965 12 05 Romoje konsekruotas vyskupu, paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi (pareigas ėjo iki mirties).
1965 dalyvavo Vatikano II susirinkimo paskutinėje sesijoje. 1966–79 Lietuvos vyskupų ordinarų kolegijos pirmininkas.
2245