Peškà Juozapas (lenk. Józef Peszka) 1767 02 19Krokuva 1831 09 04Krokuva, Lietuvos ir Lenkijos tapytojas. Mokėsi B. Nowodworskio kolegijoje Krokuvoje, 1786–92 – P. Smuglevičiaus dirbtuvėje Varšuvoje; 1787 su juo dekoravo Vilniaus katedrą. 1790–92 Varšuvos senamiesčio magistrato užsakymu nutapė Lenkijos politikos ir visuomenės veikėjų 11 reprezentacinių portretų, tarp jų – A. K. Čartoriskio, H. Kołłątajaus. 1793 gyveno ir dirbo Gardine, 1794–98 ir 1808–13 Vilniuje, 1798–1807 Maskvos, Sankt Peterburgo (su P. Smuglevičiumi dekoravo Šv. Mykolo rūmų interjerą, 1800–01) ir kitų Rusijos miestų ir jų apylinkių dvaruose. Apie 1807–10 Radvilų rūmų Nesvyžiuje dailininkas. 1809 gavo Vilniaus universiteto dailės magistro laipsnį. 1813 grįžo į Krokuvą. 1816–18 dėstė Jogailos universitete; profesorius (1817). Nuo 1818 su J. Brodowskiu vadovavo dailės akademijai prie Jogailos universiteto Filosofijos ir literatūros fakulteto (buvo mokymo programos projekto autorius). 1831 pirmasis pertvarkytos Dailės mokyklos Krokuvoje direktorius.
J. Peška. Gegužinė prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (akvarelė, 1808, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Kūrybai įtakos turėjo P. Smuglevičius. Nutapė peizažų (Vilniaus Didžioji gatvė su Šv. Kazimiero bažnyčia, Gegužinė prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Vilniaus katedra, visi 1808, Maskvos vaizdų), klasicistinių reprezentacinių portretų (P. Smuglevičiaus, 1791, T. Radvilienės, 1811), autoportretų, sukūrė istorinių (75 piešinių ciklas Lenkijos istorijos motyvais), biblinės ir mitologinės tematikos kompozicijų. Nupiešė gamtos bei architektūros vaizdų. Surinko raižinių, senovinių ginklų ir drabužių kolekciją. Kūriniai klasicistiniai (ankstyvieji portretai turi sarmatizmo bruožų), kai kuriuose yra romantizmo elementų. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
2271