Šibáila Juozapas, Juozas (slap. Diedukas, Merainis) 1905 03 18Vadenai (Nedzingės vlsč.) 1953 02 11Dovydų miškas (Ramygalos rj.), vienas Lietuvos antisovietinių partizanų vadų. Partizanų pulkininkas (1950). Pulkininkas leitenantas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties).
Veikla
Baigęs Alytaus mokytojų seminariją mokytojavo Alytaus ir Ukmergės apskričių mokyklose, 1940–44 – Balninkų mokykloje. Priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. 1941 06 14 jo šeima buvo ištremta į Altajaus kraštą. J. Šibaila dalyvavo 1941 antisovietiniame Birželio sukilime. Įstojo į Vietinę rinktinę. 1944 07 tapo partizanu. Rugsėjį–spalį iš keleto valsčių subūrė Balninkiečių laisvės rinktinę ir jai vadovavo. Nuo 1945 12 01 buvo B rinktinės (priklausė Didžiosios Kovos apygardai) štabo viršininkas, redagavo jos leidinį Tėvynei šaukiant (1946–49). Nuo 1948 02 buvo ir Šiaurės rytų Lietuvos srities štabo narys, nuo 03 21 – dar ir Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas. 1948 11 10–12 Lietuvos partizanų vadų pasitarime Dukto miške atkūrus minimalios sudėties Bendrą demokratinį pasipriešinimo sąjūdį, jo Prezidiumo J. Šibaila buvo paskirtas laikinai eiti Visuomeninės dalies viršininko pareigas, jam pavesta parengti Sąjūdžio visuomeninės dalies programą.
B rinktinės štabo viršininkas J. Šibaila (dešinėje) ir rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas Jonas Jūras‑Žilvinys (1947)
Kaip Šiaurės rytų Lietuvos srities atstovas 1949 02 02–22 dalyvavo visos Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Minaičiai; Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas). J. Šibaila – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS; įkurtas 1949 02 partizanų vadų suvažiavime) vienas ideologų, rengė jo politinę programą. 1949 02 16 pasirašė LLKS Tarybos deklaraciją (Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracija); 2010 Lietuvos Respublikos Seimo J. Šibaila pripažintas Nepriklausomybės Akto signataru. Suvažiavime buvo paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo nariu, Visuomeninės dalies viršininku ir prezidiumo pirmininko J. Žemaičio (slapyvardis Vytautas) antruoju pavaduotoju. 1949 parengė partizanų dvasinio ugdymo nuostatų projektą (jame suformuluoti laisvosios spaudos pagrindiniai principai). Ragino rinkti dokumentus apie antisovietinio pasipriešinimo kovas, skatino partizanus rašyti dienoraščius, kurti eilėraščius, kaupti laisvės kovų archyvą. Buvo LLKS vyriausiosios vadovybės leidinio Prie rymančio Rūpintojėlio (1949 03–1953 02) redaktorius, autorius ir leidėjas, partizanų laikraščio Sutemų keleivis (1949–50) redaktorius; spaudai parengė partizanų maldyną Rūpintojėlis.
Nuo 1950 03 13 J. Šibaila buvo partizanų Vyriausiosios vadovybės 2 sekcijos vadovas, nuo 05 30 – LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko padėjėjas visuomeninės veiklos reikalams. 1952 06 LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio nurodymu perėmė prezidiumo 3 sekcijos vadovo pareigas. Žuvo kautynėse su saugumo operatyvine grupe bunkeryje kartu su pavaduotoju P. Žiliumi (slapyvardžiai Klevas, Audrūnas); užkasimo vieta nežinoma.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Partizanų 1, 2 ir 3 laipsnio Laisvės kovos kryžiai (1950). Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1998, po mirties).
J. Šibailos žūties vietoje 2004 pastatytas paminklas, 2010 Minaičiuose – paminklas (jam ir kitiems partizanams atminti).
Diedukas; Merainis; -Juozapas Šibaila; -Juozas Šibaila
L: K. Strazdas Lietuvos laisvės kovos ideologas / Laisvės kovų archyvas t. 31 Kaunas 2002.
2737