Markùlis Juozas Albinas (tariamo pasipriešinimo dalyvio slap. Erelis, Narutavičius, sovietinio saugumo agento – Ąžuolas, Noreika, Kudirka) 1913 03 01Pittsburgh (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1987 12 10Vilnius, vienas uoliausių Lietuvos sovietinių kolaborantų, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui slopintojų. Gydytojas, teismo medicinos specialistas. Med. m. dr. (1969).
Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1930–35 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos‑filosofijos fakultete (nebaigė). 1941 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Per nacių okupaciją (1941–44) buvo Lietuvos laisvės armijos rezervinis narys. 1944–48 ir 1954–87 dėstė Vilniaus universitete, 1944–48 Anatomijos, 1977–87 Patologijos ir teismo medicinos katedros vedėjas; profesorius (1970). 1954–64 Respublikinės teismo medicinos laboratorijos vedėjas. Parašė vadovėlį Teismo medicina (su J. V. Nainiu, 1969 21979), knygą Oratorinio meistriškumo pagrindai (1981).
1945 01 LSSR Valstybės saugumo liaudies komisariato (nuo 1946 LSSR Valstybės saugumo ministerija, MGB) užverbuotas dalyvavo provokacijose prieš Lietuvos partizanus, kai buvo kuriama MGB kontroliuojama partizanų vyriausioji vadovybė. Apsimetęs laisvėje likusiu NKVD sunaikinto Vienybės komiteto (įkurtas ir sunaikintas 1945 Vilniuje) nariu, J. Markulis užmezgė ryšius su Aukštaitijos ir Pietų Lietuvos partizanais. Susitikdavo su Tauro ir Vyčio apygardų vadais Z. Drunga, D. Vaiteliu ir MGB išduodavo Lietuvos partizanų telkimosi, vadovybių būstinių vietas. 1945 vasarą išdavė vieną Vytauto apygardos kūrėjų V. Gumauską (slapyvardis Gailius), Aukštaitijos partizanų rėmėją, Kirdeikių kunigą P. Liutkų (slapyvardis Juodasis Petras). Sekė istoriką B. Dundulį, rašytoją B. Sruogą ir kitus inteligentus.
Vykdydamas MGB užduotį agitavo pereiti prie kitos taktikos – įsigijus fiktyvius (MGB parūpintus) dokumentus nutraukti ginkluotą kovą ir demobilizuotis; paklusę šiam nurodymui partizanai netrukus sovietinio saugumo būdavo suimami. 1946 06 06 susitikime su Tauro apygardos vadovybe ir kitais pasipriešinimo veikėjais J. Markulis paskelbė, kad iki Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto sukūrimo jo funkcijas vykdys įkuriamas Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (pirmininkas J. Markulis) komitetas – MGB kontroliuojama organizacija. 1946 08 12 Vilniuje sukviesti partizanų vadai įkūrė Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą (viršininkas MGB užverbuotas P. Kamarauskas, slapyvardžiais Vlasovas, Pulkininkas Vytis; priklausė to nežinantys kai kurių partizanų apygardų atstovai). Daugiausia dėl J. Lukšos (slapyvardis Daumantas) įžvalgumo J. Markulio išdavikiška veikla 1946 pabaigoje–1947 pradžioje buvo atskleista ir apygardų vadų suvažiavimas įvyko ne 1947 01 18 Kaune, kaip planavo MGB, o sausio 15 Nadrausvėje (Pilviškių vlsč.), Tauro apygardos teritorijoje. Nors įžvalgesni apygardų vadai (Tauro – A. Baltūsis, Jungtinės Kęstučio – J. Žemaitis) atsiribojo nuo J. Markulio ir perspėjo kitas apygardas, MGB toliau siuntė jį į apygardas ir stengėsi išlaikyti įtaką partizanams. Buvo pakirsta Didžiosios Kovos apygardos veikla; vietoj 1946 08 14 Vilniuje klasta suimto J. Misiūno (slapyvardis Žalias Velnias) jos vadu tapo MGB agentas V. Pečiūra (partizaninis slapyvardis Kapitonas Griežtas, agento – Gediminas).
J. Markulio, kaip Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio pirmininko, pastangomis J. Kimštas (slapyvardis Žalgiris) 1947 01 buvo paskirtas Šiaurės rytų Lietuvos srities vadu, vėliau tapo agentu smogiku. 1947 08 iš pasalos Vilniuje atsitiktinai ištrūkus apygardų vadams A. Slučkai ir V. Kauliniui, Aukštaitijos partizanai 1947 09 nutraukė ryšius su J. Markuliu. Dėl J. Markulio ir jo agentų nusikalstamos veiklos buvo suimta 178, nužudyta 18 partizanų. 1948, dėl galimos bausmės pagal partizanų teismo nuosprendį, J. Markulis buvo išsiųstas į Leningradą rengti disertacijos (į Lietuvą grįžo 1954).
Juozas Albinas Markulis
Erelis; Narutavičius; Ąžuolas; Noreika; Kudirka; -Juozas Albinas Markulis; -Juozas Markulis
1392
2737