Gabrỹs-Paršáitis Juozas 1880 02 22Garliava 1951 07 26La Chaux (Vaud kantonas, Šveicarija), lietuvių visuomenės veikėjas, lietuvių literatūros istorikas.
Išsilavinimas ir visuomeninė veikla
1907 baigė Odesos universiteto Teisės fakultetą. 1907–11 studijavo literatūrą Sorbonoje. 1900 prisidėjo prie Lietuvių skyriaus organizavimo Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Priklausė Lietuvių demokratų partijai, buvo Lietuvių mokytojų sąjungos ir Lietuvos valstiečių sąjungos veikėjas. 1905 Didžiojo Vilniaus seimo sekretorius. 1911 02 Paryžiuje įkūrė Lietuvių informacijos biurą ir jam vadovavo. Nuo 1912 Pavergtų tautų sąjungos Paryžiuje sekretorius, jos leidinio Annales des Nationalités (1912–18) redaktorius. 1915 persikėlė į Šveicariją. I pasaulinio karo metais per 15 spaudos agentūrų platino informaciją apie Lietuvą, leido biuletenius (metraščius) Pro Lituania (1915, anglų ir prancūzų kalbomis) ir Lituania (1915, vokiečių kalba). 1916 06 27–29 jo iniciatyva Pavergtų tautų III kongrese Lozanoje pirmą kartą tarptautiniu mastu lietuviai paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos nepriklausomybės.
Juozas Gabrys-Paršaitis
J. Gabrys-Paršaitis Paryžiuje
1916–17 Šveicarijos lietuvių Tautos tarybos pirmininkas bei organizacijos Lituania vicepirmininkas. Parašė darbų, propaguojančių Lietuvą ir jos reikalus; svarbiausi: Vokiečių okupacija Lietuvoje (Occupation Allemande en Lituanie 1917), Lietuva vokiečių priespaudoje 1915–1918 (La Lituanie sous le joug Allemand 1915–1918 1918 2,31919). Dėl jo veiklos ir darbų Europos visuomenė pradėjo skirti lietuvių tautą nuo lenkų. Įtarimai, kad bendradarbiavo su Vokietijos ir Prancūzijos žvalgybomis, blogino jo santykius su Lietuvos Taryba. 1917 11 Berno lietuvių konferencijoje J. Gabrio–Paršaičio veikla buvo apribota. 1925–26 Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje, vėliau gyveno Šveicarijoje. 1946–48 fiktyvių organizacijų Lietuvos gelbėjimo komiteto ir Baltų komiteto leidinių – Tautos sargyba bei Messager Balte leidėjas; kritikavo Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą ir S. Lozoraičio veiklą. 1949 visuomeninę veiklą nutraukė.
Kūryba
Parengė ir išleido V. Kudirkos Raštus (6 tomai 1909), A. Strazdo Raštus (1914), Lietuvos istorijos (1912, 1915), geografijos (1910), lietuvių kalbos (1906 21913) vadovėlius, pirmąją lietuvių literatūros chrestomatiją (1908). Parašė biografinę apybraižą Vincas Kudirka (1910), Lietuvių literatūros apžvalgą (2 dalys 1913–16 21924), knygą Lietuvių ir hetitų kalbų giminystė ir priešistorė (Parenté des langues hittite et lituanienne 1944), atsiminimus Į Lietuvos nepriklausomybę (Vers l’indépendance Lituanienne 1920) ir Tautos sargyboje (3 tomų rankraštis, parašytas po 1920; išleista 2007 Vilniuje). Pasirašinėjo Inorodetz, Kareivio, C. Rivo slapyvardžiais.
L: A. Eidintas Slaptasis lietuvių diplomatas: Istorinis detektyvas Vilnius 1992.
1901
-Inorodetz; -Kareivis; -C. Rivas; -Paršaitis