Juozas Gruodis
Grúodis Juozas 1884 12 20Rokėnai (Antazavės vlsč.) 1948 04 16Kaunas, lietuvių kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Pasimokęs muzikos pas M. Petrauską ir Rokiškio muzikos mokykloje pas R. Liehmanną nuo 1899 vargonininkavo Raguvėlėje, Utenoje, Mintaujoje, Kuktiškėse, Alantoje, vadovavo chorams ir orkestrams. 1915–16 studijavo Maskvos konservatorijoje. 1916–20 gyveno ir gydėsi Jaltoje. 1920–24 Leipcigo konservatorijoje studijavo kompoziciją (pas S. Krehlį, P. Graenerį, S. Karg‑Elertą) ir simfoninį dirigavimą. 1924–27 Valstybės teatro Kaune dirigentas; dirigavo G. Puccini Toska, P. Čaikovskio Pikų dama, R. Wagnerio Lohengrinas ir kitas operas. 1926–33 dėstė Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 – Kauno konservatorijoje, 1927–37 direktorius, nuo 1927 vadovavo kompozicijos klasei; profesorius (1936).
1928, 1930 Lietuvos dainų švenčių vienas rengėjų ir dirigentų. 1940–41 LSSR kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas. 1948 kūryba ir pedagoginė veikla sovietų funkcionierių smerkta už formalizmą. Mokiniai: A. Budriūnas, J. Gaidelis, J. Juzeliūnas, V. Klova, J. Nabažas, A. Račiūnas, P. Tamuliūnas.
Kūryba
Kūriniai neoromantizmo krypties (turi ir kitų 20 a. pirmos pusės muzikos krypčių bruožų), temperamentingi, dažnai programiški, spalvingos harmonijos, kintamos ritmikos, sodrios faktūros; siejami lietuvių liaudies melodikos (ypač sutartinių) ir naujoviškų muzikos raiškos priemonių elementai. J. Gruodžio kūryba ir veikla turėjo didelę reikšmę lietuvių muzikos raidai.
Kūriniai
Sukūrė baletą Jūratė ir Kastytis (1933), simfonines poemas Gyvenimo šokis (1928), Iš Lietuvos praeities (1939, dar vadinama Iš mano gimtinės), simfoninį paveikslą Rudenėlis (1922), Simfoninį prologą (1923), variacijas liaudies dainų temomis (1945), 2 siuitas simfoniniam orkestrui (1936), siuitą Šarūnas chorui ir simfoniniam orkestrui (1930), styginių kvartetą (1924), sonatą smuikui ir fortepijonui (1922), kūrinių fortepijonui, tarp jų 2 sonatas (1919, 1921), variacijas liaudies dainos Bernužėli, neviliok tema (1919), variacijas B‑dur (1920) ir pjesių, solo ir choro dainų, lietuvių liaudies dainų išdailų, dramos spektaklių muzikos.
Atminimo įamžinimas
1948 po kompozitoriaus mirties Kauno konservatorijai suteiktas J. Gruodžio vardas (veikia mokyklos muziejus su kompozitoriaus memorialine ekspozicija, konservatorijos fojė kabojo dainininko monumentalisto B. Klovos sukurtas kompozitoriaus portretas). 1953 J. Gruodžio vardu pavadinta gatvė Kauno senamiestyje. 1967 ant namo Kaune (Salako gatvė 18), kuriame 1932–48 gyveno ir kūrė kompozitorius, atidengta memorialinė lenta (2003 dingo, 2004 ją pakeitė nauja, skulptorius A. Šlapikas). 1974 šiame name įsteigtas memorialinis muziejus (1984 12 20 atidaryta pirmoji ekspozicija). 1984 Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje (Laisvės alėja 91) pastatytas J. Gruodžio paminklinis biustas (skulptorius K. Bogdanas, architektas Jonas Jucaitis).
R: Straipsniai, laiškai, užrašai. Amžininkų atsiminimai Vilnius 1965. L: A. Ambrazas Kompozitorius Juozas Gruodis Kaunas 1960, Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba Vilnius 1981; S. Gruodienė Iš mūsų gyvenimo knygos Vilnius 1984; Juozas Gruodis / parengė O. Narbutienė Vilnius 1984; D. Kazlauskienė Kompozitorius Juozas Gruodis: Bibliografinė rodyklė Vilnius 1984; Juozas Gruodis epochų sankirtose: Straipsniai. Atsiminimai. Dokumentai / sud. A. Ambrazas Vilnius 2009; A. Ambrazas Juozas Gruodis Moskva–Leningrad 1964, Žizn′ i tvorčestvo Juozasa Gruodisa Leningrad 1985.
2309