Juozas Kėkštas

Kkštas Juozas, tikr. Adomãvičius 1915 11 19Taškentas 1981 04 16Varšuva, lietuvių poetas.

Juozas Kėkštas (1938)

Nuo 1921 gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Priklausė pogrindinei komjaunimo organizacijai; 3 kartus areštuotas, kalintas. 1938–39 studijavo Varšuvoje, bendravo su lenkų avangardistais. Lietuvai atgavus Vilnių pasitraukė į Baltarusiją. 1940 kaip SSRS likviduotos Lenkijos komunistų partijos narys suimtas ir išsiųstas 8 metams į Viatlagą (Kirovo sr.) miško darbams. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui paleistas, įstojo į Anderso armiją. 1944–45 dalyvavo Italijos kampanijos mūšiuose prie Taranto, Monte Cassino, Adrijos jūros pakrančių, 2 kartus sužeistas (Didžiosios Britanijos, Italijos, lenkų egzilinės vyriausybės apdovanotas kariniais ordinais). Gyveno Romoje, redagavo Lietuvių laikraštį. 1947–59 gyveno Argentijoje, dirbo fizinį darbą, Buenos Airėse rūpinosi žurnalo Literatūros lankai spausdinimu. Poezijos antologijos Žemė (1951) vienas autorių. Iš dalies paralyžiuotas nuo 1959 buvo slaugomas Revoliucinio judėjimo veteranų namuose Varšuvoje. 1966 lankėsi Vilniuje.

Juozas Kėkštas

Poezijoje (rinkiniai Toks gyvenimas 1938, Rudens dugnu, Staigus horizontas, abu 1946, Diena naktin 1947, Ramybė man 1951, Etapai 1953) vyrauja epochos tragizmo, žmonių vieningumo, ugnies, lūžio, tylos motyvai; ryšku klajūno tema ir lenkų avangardistinės poezijos įtaka. Būdinga ekspresyvi kalba, trūkčiojantis ritmas. Vėlyvojoje poezijoje sustiprėjo mirties tema, filosofiškumas. J. Kėkštas išvertė V. Majakovskio poemą Debesis su kelnėmis, lenkų W. Broniewskio, Cz. Miłoszo, J. Słowackio, ispanų F. Garcíjos Lorcos, J. R. Jiménezo, italų S. Quasimodo, U. Sabos poezijos, lietuvių poetų kūrinių į lenkų kalbą.

1444

R: Dega vėjai Vilnius 1986.