Kulỹs Juozas 1944 12 23Kretinga, lietuvių biochemikas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1996; 1990–96 narys korespondentas, nuo 2019 narys emeritas). Habil. dr. (fiziniai m.; chem. m. dr. 1982).
Išsilavinimas ir veikla
1967 baigė Maskvos universitetą. 1970–71 dirbo Puslaidininkių fizikos institute, 1971–2018 Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute (iki 2010 Biochemijos institutas, 2010–16 Vilniaus universiteto Biochemijos institutas), 1974–85 ir 1992–2016 Fermentų chemijos laboratorijos vadovas, 1985–92 instituto direktorius. Nuo 1986 dėstė Vilniaus universitete, nuo 1991 Vytauto Didžiojo universitete, 2001–18 Vilniaus Gedimino technikos universitete, Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas; profesorius (1984), Vilniaus universiteto profesorius emeritas (nuo 2018). Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkas (2000–04). Lietuvos mokslo tarybos narys (2008–18). Nustatė, kad fermentai greitina elektrocheminius reiškinius. 57 išradimai (iki 2011). Paskelbė apie 460 mokslinių straipsnių.
Juozas Kulys
Knygos
Parašė monografijas Analitinės sistemos, paremtos imobilizuotais fermentais (1981), Biokatalizė organinių junginių elektrochemijoje (su V. Razumu, 1983), Bioamperometrija (su V. Razumu, 1986), Fermentinė elektrono pernaša (su N. Čėnu, 1988; visos rusų kalba), Mathematical Modeling of Biosensors: An Introduction for Chemists and Mathematicians (Biosensorių matematinis modeliavimas: įvadas chemikams ir matematikams, su R. Baronu ir F. Ivanausku, 2010; 2012 išversta į arabų kalbą).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija 1987 (su V. Razumu), Baltijos Asamblėjos mokslo premija (1995), Lietuvos mokslo premija 2002 (su N. Čėnu), Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis (2019).
Juozas Kulys