Lingỹs Juozas 1919 01 01Gyliškiai (Sintautų vlsč.) 1984 12 16Vilnius, lietuvių choreografas.
Išsilavinimas ir veikla
1938–40 Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų filologiją, 1940–43 Vilniaus universitete – lietuvių filologiją. 1973 baigė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultetą. 1941–43 ir 1945–49 ansamblio Lietuva šokėjas, 1946–81 ir šokių vadovas (vyriausiasis baletmeisteris). 1952–53 Čiurlionio menų mokyklos, 1958–63 Vilniaus kultūros švietimo technikumo, 1967–80 Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų (iki 1975 veikė įvairiais pavadinimais) dėstytojas; profesorius (1978). 1950, 1955, 1960 Lietuvos dainų švenčių Šokių dienos vyriausiasis šokių vadovas (pirmasis pritaikė šokius dainų šventėms), 1965, 1970, 1975, 1980 meno vadovas ir vyriausiasis baletmeisteris, scenarijaus autorius.
Juozas Lingys
Kūryba
J. Lingys (kairėje juodu kostiumu) ir dirigentas J. Švedas (centre) su Respublikinės dainų šventės dalyviais (1950)
Sukūrė apie 200 liaudies šokių sceninių kompozicijų, choreografinių vaizdų; svarbesni: Lenciūgelis (1943), Malūnėlis (1944), Jievaro tiltas, Blezdingėlė (abu 1947), Gaidys (1948), Trys mergelės, Meškiukai (abu 1958), Iškilmingas trejinis, Suvartukas (abu 1959), Čiūtytė (1960), Dzūkų kadrilis, Pakeltkojis, Tarškaliukas (visi 1961), Bitelė (1962), Dovanų šokis, Šalabanas (abu 1963), Verpėjėlė (1964), Greitpolkė, Padūkėlis (abu 1965), Drebulinis (1967), Kupolinis, Pakrėstinis, Rusnietis, Vyža (visi 1968), Šventinė polka (1973), Avinėliai, Kryputis, Tolkašokis (visi 1974), Kūlimo šokis, Patupeckis (abu 1977). Pritaikė scenai liaudies šokių (Sadutė 1946, Džigūnas 1947, Subatėlė, Gyvataras, Linelis, visi 1950). Kūrybai būdinga liaudiška tradicija, siužetiškumas, lyrizmas, emocionalumas.
Dauguma J. Lingio sceninių kompozicijų paremta konkrečiu liaudies šokiu arba papročių, apeigų elementais. 5–6 dešimtmečio šokiai saikingai stilizuoti, 7–8 dešimtmečio šokių žingsniai ir judesiai sudėtingesni, naudojami klasikinio šokio elementai. Pastatė lietuviškų šokių Latvijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje ir kitur.
Sukūrė šokių dramos spektakliams (B. Dauguviečio Žaldokynė 1948, Paskenduolė 1956, pagal A. Vienuolį, Meisteris ir sūnūs 1965, pagal P. Cvirką, visų režisierė K. Kymantaitė, A. Liobytės Kupriukas muzikantas 1955 ir Meškos trobelė 1965, abiejų režisierė S. Nosevičiūtė), kino filmams (Aušra prie Nemuno 1953, režisierius Aleksandras Faincimeris, Kol nevėlu 1957, režisieriai Julijus Fogelmanas, V. Žalakevičius, Kai susilieja upės 1961, režisierius Borisas Šreiberis, Tadas Blinda 1973, režisierius, B. Bratkauskas).
Knygos
Išleido daugiau kaip 20 knygų apie lietuvių liaudies šokius; svarbesnės: Lietuvių liaudies šokiai (3 knygos 1948–59), Šokiai ir žaidimai (1950), Lietuvių liaudies žaidimai (1955), Šok mergelės vainikuotos (1972), Sceninis lietuvių liaudies šokis (4 knygos 1975–81), Lietuviškų šokių pynė (5 dalys 1978–88).
Apdovanojimai
SSRS valstybinė premija (1950, 1970), LSSR valstybinė premija (1965).
L: R. Lingys Juozas Lingys: Biobibliografinė rodyklė Vilnius 1984; Padarykit aslužėj ruimužį...: Juozas Lingys gyvenime ir kūryboje / sud. K. Poškaitis Vilnius 1996.
57