Lukošẽvičius Juozas 1863 12 13Bikiškė (prie Medininkų, Vilniaus apskr.) 1928 10 19Vilnius, lietuvių geologas, narodnikų veikėjas. Vienas paleogeografijos, mokymo apie biosferą bei metamorfizmo krypties petrologijoje pradininkų.
Išsilavinimas ir veikla
1883–87 studijavo Sankt Peterburgo universitete. 1885–86 suartėjo su A. Uljanovu ir kitais studentais, su jais sudarė vadinamąją A. Uljanovo grupę – Narodnaja volia organizacijos teroristinę frakciją. Pasikėsinimui į carą Aleksandrą III rengti buvo sudarytas pagrindinis būrelis, nariai – J. Lukoševičius, Petras Ševyriovas ir A. Uljanovas – patys gamino sprogstamąją medžiagą ir bombas. 1886 jo iniciatyva grupė užmezgė ryšius su Vilniuje veikiančiu Narodnaja volia Antono Gnatovskio būreliu, iš jo gavo cheminių medžiagų bomboms. 1887 03 01 pasikėsinimui nepavykus, su kitais buvo suimtas. Valdančiojo senato ypatingosios įstaigos nuteistas mirti, bausmė pakeista katorga iki gyvos galvos. 1887–1905 kalėjo Šlisselburgo (prie Sankt Peterburgo) tvirtovėje.
Juozas Lukoševičius
Kalėdamas studijavo mineralogiją, chemiją, geologiją, parašė šių sričių mokslinių veikalų. 1905–06 gyveno tėviškėje policijos prižiūrimas. 1907 grįžęs į Sankt Peterburgą baigė universitetą. 1909–12 dalyvavo geologinėse ekspedicijose po Rusiją, Kaukazą, Tatrus. 1913–16 dirbo Geologijos komitete, nuo 1916 dėstė Aukštuosiuose geografijos kursuose, 1918 juos pertvarkius į Geografijos institutą buvo jo profesorius ir pirmasis rektorius. 1919 persikėlė į Vilnių, nuo 1920 Vilniaus universiteto profesorius (dėstė geologiją ir geofiziką). Įkūrė geofizikos katedrą (vadinta Fizinės geologijos katedra).
Moksliniai tyrimai ir veikalai
Sukūrė uolienų zoninio metamorfizmo teoriją ir hipotezę apie apledėjimo ryšį su kalnodara bei tektonika. Kalėdamas pradėjo rašyti veikalą Elementarūs mokslo filosofijos pradmenys, kuriame nagrinėjo organinio pasaulio raidą ir neorganinio pasaulio kitimą geologiniame laike; darbo neužbaigė, išleistas tik trečias tomas Neorganinis Žemės gyvenimas (Neorganičeskaja žizn' zemli 3 d., 1908, 1909, 1911), kiti tomai, jų dalys ir fragmentai liko rankraščiuose (saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje). Parašė atsiminimų (knyga Atsiminimai ir laiškai, išleista 1982).
Atminimo įamžinimas
Jo veiklos analizė ir reikšmė pateikta Gailės Žalūdienės monografijoje Juozo Lukoševičiaus Žemės gelmių raidos koncepcija (2005).
643
1781