Matónis Juozas 1945 04 12Ignalina, lietuvių dokumentinio kino režisierius, operatorius. 1970 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. 1963–66 Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentas, 1970–95 šios studijos kino kronikos ir dokumentinio kino operatorius. Nuo 1993 – režisierius, operatorius ir nepriklausomas prodiuseris. Nuo 1996 bendradarbiavo LNK televizijoje.
Nufilmavo apie 200 dokumentinių kino filmų, kino žurnalų ir kino kronikos siužetų. Su V. Damaševičiumi kūrė dokumentinių videofilmų ciklus: Menininkų portretai / Metraštis (nuo 1994, 103 filmai; svarbiausi: Kino operatorius Jonas Gricius, Aktorė Monika Mironaitė, Kompozitorius Jonas Nabažas, Dailininkė Dalia Kasčiūnaitė, Dailininkas Vytautas Ciplijauskas, Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius, Rašytojas Petras Dirgėla, Dailininkas Vytautas Šerys, Poetas Jonas Strielkūnas, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Kompozitorė Onutė Narbutaitė, Skulptorius Stanislovas Kuzma, Kino režisierius Marijonas Giedrys, Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, Dailininkas Jonas Čeponis), Lietuvos kultūros paveldas (21 filmas; svarbiausi: Vilniaus senamiestis, Lietuvos dvarai, Vilniaus katedra, Sugrįžimas į senuosius Trakus 2000, Palikimas be testamento, Czesławo Miłoszo Vilnius, Peterburgo lietuviai, Lietuviai Latvijoje, Latvijos lietuviai, Krokuvoje – mano širdis, Technikos paveldas, Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje), Įveikti negalią (abu ciklai nuo 1996, 12 filmų; svarbiausi: Žmonės rateliuose, Vilties vaikai), Repeticija – teatro pulsas (nuo 1997, 9 filmai; svarbiausi: Jono Vaitkaus teatras, Henrikas Vancevičius: „Mandragora“, Oskaro Koršunovo teatras, Rimas Tuminas: „Karalius Edipas“, Gintaro Varno teatras).
Juozas Matonis
Kiti svarbesni dokumentiniai filmai: „Mažasis“ sugrįžta namo (2005), Tuskulėnų paslaptis (), Baltam skersgatvy... (2012), Dvylika apaštalų ir viena moteris (2014), Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia (2016), Vilniaus Bernardinų bažnyčia. Architektūra ir restauracija (2019), dokumentinių filmų ciklas Lagerių moterys (2011–12, filmai apie A. Dirsytę, S. Ladigienę, F. N. Sadūnaitę, A. Kanoverskytę, J. Bieliauskienę, visi su V. Damaševičiumi).
LSSR valstybinė premija 1985 (už dokumentinius filmus Laisvės alėja 1982, Laisvės kaina 1983, Meilė ir išdavystė 1984, visų režisierius L. Lazėnas). Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (su V. Damaševičiumi, 2003). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (su V. Damaševičiumi, 2013).