Meškáuskas Juozas 1889 04 16Panevėžys 1957 11 30Niujorkas, Lietuvos karo kapelionas. Kunigas (1914), teologijos magistras (1917), kanauninkas (1940).
1913 baigė Žemaičių kunigų seminariją, 1917 – Dvasinę akademiją Sankt Peterburge. Per I pasaulinį karą 1917 dirbo Revelyje (dabar Talinas) karo pabėgėlių ir belaisvių, vėliau – Rusijos kariuomenės Rumunijos fronto lietuvių dalinių karo kapelionu, 1917 12 tapo fronto Ketvirtosios armijos lietuvių karių tarybos, netrukus – ir tos armijos karių komiteto pirmininku. 1918 Odesoje padėjo lietuviams karo pabėgėliams grįžti į Lietuvą. 1918 pabaigoje grįžęs į Lietuvą Panevėžyje dalyvavo telkiant į kariuomenę savanorius. 1919 01 paskirtas Kauno kunigų seminarijos profesoriumi ir dvasios tėvu, 1922–40 dar dėstė Lietuvos universiteto (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo universitetas) Teologijos-filosofijos fakultete; docentas (1928), kartu – Kauno arkivyskupijos kurijos sinodinis teisėjas, religinių knygų cenzorius. Buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikėjas.
Per nacių okupaciją 1941 10 paskirtas Kauno karinės komendantūros kapelionu, 1942 02 – Kauno įgulos bažnyčios rektoriumi, Lietuvių statybos dalinių vyriausiuoju kapelionu. 1944 09 savanoriu stojo į Lietuvių karinių dalinių inspekciją (buvusią Tėvynės apsaugos rinktinę), paskirtas į Spaudos ir švietimo skyrių. Pasitraukė į Austriją, vėliau – į Vokietiją. 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kunigavo lietuvių bendruomenėje, buvo Lietuvos skautams remti draugijos vicepirmininkas.
1947