Miltnis Juozas 1907 09 03Dabikinė 1994 07 13Panevėžys, lietuvių aktorius, teatro režisierius, pedagogas.
Išsilavinimas ir veikla
1931 Kaune baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą (K. Glinskio mokinys). 1931–32 Valstybės teatro Šiaulių skyriaus aktorius. 4 dešimtmetyje mokėsi Ch. Dullino teatro studijoje Paryžiuje, vaidino prancūzų kino filmuose. 1937–40 bendradarbiavo žurnale Naujoji Romuva. 1938–40 Kaune vadovavo Darbo rūmų vaidybos studijai, kurios pagrindu 1940 įkurtas Panevėžio dramos teatras (1941–44 Panevėžio miesto teatras). Iki 1980 (su 1954–59 pertrauka) buvo šio teatro meno vadovas, vyriausiasis režisierius (1995 teatras pavadintas Juozo Miltinio vardu). 1940 įkūrė ir vadovavo (iki 1980) prie teatro veikusiai vaidybos studijai. 1954 atleistas iš teatro (kritikuotas už vadinamąją formalistinę režisūrą, priekaištauta dėl K. Stanislavskio mokyklos nepaisymo). Iki 1959 dirbdamas Lietuvos kino studijoje dubliažo režisieriumi slapta režisavo spektaklius Panevėžio dramos teatre. 1959 oficialiai grąžintas į šį teatrą. J. Miltinis išugdė daug Panevėžio dramos teatro aktorių.
Juozas Miltinis
J. Miltinis (kairėje) su J. Vilaru Vilniuje (1971)
Teatro režisūra
J. Miltinis. Spektaklio W. Shakespeare’o Makbetas scena (1961, dailininkas A. Mikėnas; centre Makbetas – S. Petronaitis; Panevėžio dramos teatras)
5 dešimtmečio spektakliams būdinga siekis pabrėžti psichologinių charakterių esmę, tarpusavio santykius, spektaklio atmosferą; svarbesni spektakliai: B. Jonsono Sukčiaus testamentas / Volponė (vaidino Volponę), K. Binkio Atžalynas (vaidino Keraitį; abu 1941), P. Vaičiūno Prisikėlimas (1942), S. Kymantaitės‑Čiurlionienės Pinigėliai (1943), L. Pirandello Henrikas IV (1944, vaidino Henriką IV), A. Vienuolio Prieblandoje (1945), N. Gogolio Revizorius (1946, 1978), Molière’o Žoržas Dandenas (1947, 1965) ir Tariamasis ligonis (1950, vaidino Arganą).
Nuo 6 dešimtmečio kūrė filosofinį intelektualųjį, humanistinių idėjų teatrą, kuriame analizuojamas individo konfliktas su likimu, visuomene, mirtimi, atveriamas sudėtingas, kupinas prieštaravimų ir tragizmo žmogaus vidinis pasaulis, jo pasąmonės paslaptys, pabrėžiama minties įtampa ir dinamika, vyksmo ritmas, spektaklio estetinė forma, atsisakoma sentimentalių akcentų. Reikšmingiausi spektakliai: H. Ibseno Heda Gabler (1957), A. Millerio Komivojažerio mirtis (1958, pirmasis spektaklis SSRS pagal šią pjesę; abu sukurti V. Blėdžio pavarde), A. Čechovo Ivanovas (1960), W. Shakespeare’o Makbetas (1961). Sukūrė spektaklių pagal Vakarų Europos klasikos (P.‑A. de Beaumarchais Sevilijos kirpėjas 1957, V. Blėdžio pavarde, E. Labiche’o Šiaudinė skrybėlaitė 1959), šiuolaikinės užsienio (W. Borcherto Lauke, už durų 1966, F. Dürrenmatto Fizikai 1967, Frankas V 1969) ir lietuvių (J. Grušo Adomo Brunzos paslaptis 1966 ir Pražūtingas apsvaigimas 1967) dramaturgijos kūrinius.
J. Miltinis. Spektaklio F. Dürrenmatto Frankas V scena (1969, dailininkas A. Mikėnas; iš kairės: Otilija – Romualda Mikalauskaitė, guli Emilis Biokmanas – G. Karka, Frankas V – B. Babkauskas; Panevėžio dramos teatras)
Kino vaidmenys
Sukūrė vaidmenų kine (Prankus – Aušra virš Nemuno 1953, režisierius Aleksandras Faincimeris, Kapitonas – Adomas nori būti žmogumi 1959, režisierius V. Žalakevičius, Virkutis – Žingsniai naktį 1962, režisierius R. Vabalas, Yla – Naktys be nakvynės 1966, režisieriai A. Araminas, G. Karka).
J. Miltinis. Spektaklio A. Strindbergo Mirties šokis scena (1973, scenografas A. Mikėnas, kostiumų dailininkė Gražina Rameikaitė; Alisa – D. Melėnaitė, Edgaras – D. Banionis; Panevėžio dramos teatras)
J. Miltinis. Spektaklio Sofoklio Edipas karalius scena (1977, scenografai A. Mikėnas, Kęstutis Vaičiulis, kostiumų dailininkė Rimantė Stasiūnienė; Panevėžio dramos teatras)
Atminimo įamžinimas
J. Miltinio buto kambarys Panevėžyje (dabar Juozo Miltinio palikimo studijų centras)
Jo bute Panevėžyje veikia Juozo Miltinio palikimo studijų centras (įkurtas 1996), kuriame saugoma apie 3,5 tūkst. egzempliorių 18–20 a. leidinių, t. p. rankraščiai, dailės kūriniai, dokumentai, asmeniniai daiktai. Apie J. Miltinį sukurti dokumentiniai filmai Ten, už durų (1966, režisierius A. Dausa), J. Miltinis. Monologai (1988, režisierius G. Lukšas), Paryžiaus pusėn – Juozo Miltinio link (1992, režisierius Saulius Sruogis), J. Miltinis. Atominės akimirkos (1996), J. Miltinis. Tolesnis atomo skaldymas (1997, abiejų režisierius Petras Savickis), Juozas Miltinis. Nežinomas interviu (2000, režisierius R. Banionis), Labas vakaras, Monsieur Miltini (2007, režisierius Antanas Maciulevičius), Juozas Miltinis. Knygos gravitacija (2014, režisierius A. Kėleris), Režisierius Juozas Miltinis (2017, režisierius Justinas Lingys).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1965). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1994). Prancūzijos Menų ir literatūros ordino kavalierius (1995; po mirties).
L: T. Sakalauskas Monologai: Miltinio gyvenimas Vilnius 1981, Miltinio apologija Vilnius 1999; Juozas Miltinis: Bibliografija (1932–1992) Panevėžys 1993; Juozo Miltinio repeticijos / sud. J. Glinskis 3 kn. Vilnius 1997–99; Režisieriaus Juozo Miltinio dailės kūrinių rinkinio katalogas: Tapyba, grafika, skulptūra / sud. R. Klimavičius Panevėžys 2004; Juozo Miltinio asmeninė biblioteka: Katalogas / sud. A. Mikelinskaitė Panevėžys 2008; Menininkas ir asmenybė Vilnius 2008; Juozas Miltinis: Teatras kaip Ugnies žemė / sud. A. Mikelinskaitė Panevėžys 2015, papild. ir patais. 22017.
3015
2271