Mõcius Juozas (slap. Alfas, Kabaila, Švedrys) 1924 06 29Dapkūnai (Meškuičių vlsč.) 2021 08 20(palaidotas Ginkūnų kapinėse Šiauliuose), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. A. Mociaus brolis. Karys savanoris (1998).
Išsilavinimas ir veikla
Gimė Juozo ir Onos Mocių (Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, 2003) šeimoje. Mokėsi Meškuičių pradžios mokykloje, 1943 baigė Šiaulių valstybinę berniukų gimnaziją. 1943 rudenį įstojo į Lietuvos laisvės armiją. 1944 mokėsi Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės mokykloje, priklausė Tėvynės apsaugos rinktinei. 1944 10 07 dalyvavo Sedos kautynėse. 1944 10 apsigyveno Viduklėje, mokytojavo šio miestelio pradinėje mokykloje ir suaugusiųjų progimnazijoje. Tapo Lydžio rinktinės partizanų ryšininku. Rinktinės vadovybės nurodymu Antano Jonaičio pavarde nuo 1944 11 dirbo Eržvilko valsčiaus draudimo inspektoriumi, buvo paskirtas balsavimo komisijos sekretoriumi. Darbo reikalais keliaudamas po valsčių gabeno pogrindžio spaudą į nurodytus ryšių punktus. Po 1946 02 10 įvykusių rinkimų į SSRS Aukščiausiąją Tarybą pasitraukė pas partizanus.
Juozas Mocius (2010)
1946 pavasarį dalyvavo kelių partizanų rinktinių atstovų susitikime. Nuo 1946 09 20 buvo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas. Kartu su apygardos vadu J. Kasperavičiumi ir Trijų lelijų rinktinės vadu P. Paulaičiu, vėliau – A. Bakšiu prisidėjo redaguojant ir spausdinant Jungtinės Kęstučio apygardos laikraštį Laisvės varpas. 1947 01 18 suimtas, kalintas Tauragėje, nuo 1948 07 10 – Vilniuje. Karo tribunolo nuteistas mirti, 1947 05 24 bausmė pakeista – skirta 25 m. kalėti lageryje ir 5 m. būti tremtyje; 1948–57 kalintas Minlage Intoje (Komija), Pečiorlage (Komija), nuo 1957 09 03 buvo tremtyje Intoje. 1964 02 02 paleistas, 1976 grįžo į Lietuvą (nors leidimas tam buvo duotas tik 1977 04 04). 1977–82 dirbo televizorių, 1982–92 – eksperimentinėje įrenginių gamyklose Šiauliuose, 1992–93 Televizijos instituto biuro viršininkas. Gyveno Šiauliuose.
Juozas Mocius šachtų fone lageryje (Komija; Laisvės kovų archyvas, 13 tomas, 1995)
Dalyvavo visuomeninėje veikloje: 1990 atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininkas ir Prisikėlimo apygardos vadas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus valdybos sekretorius. Priklausė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Paskelbė atsiminimų, sudarė knygą Dievui ir Tėvynei: prisiminimai apie kunigą Algirdą Mocių (2008; ir vienas autorių).
Apdovanojimai
Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001), Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (2003). Laisvės premija (su kitais, 2018).
L: J. Mocius Kelias į Tėvynę / Laisvės kovų archyvas t. 13 Kaunas 1995.
2737
Alfas; Kabaila; Švedrys; Antanas Jonaitis; Jonaitis; -Juozas Mocius