Narūnãvičius Juozas (Józef Narónowicz-Naroński) 1610 ar 1615Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1678 04Ortelsburg (Prūsija; dabartinis Szczytno, Varmijos Mozūrų vaivadija), lietuvių kartografas, karo inžinierius, matematikas, architektas. Mokėsi Kėdainių evangelikų reformatų mokykloje (pas matematiką A. Freitagą), vėliau Vilniaus, Karaliaučiaus universitetuose, Elbinge, Rakówe. 1640 netoli Liublino, Pliszczyno apylinkėse matavo J. Zebrzydowskio centrinio dvaro žemes, sudarė jų žemėlapį. Vėliau matavo Kijevo Polesės feodalų žemes. Nuo 1644 dirbo Jonušo ir Boguslavo Radvilų architektu ir topografu; sudarė Tauragės, Kėdainių miesto, Kėdainių dvaro planus, Raudondvario, Vilijampolės (Kauno dalis), Jašiūnų, Svėdasų, Vyžuonų, Alantos ir jų apylinkių topografinius žemėlapius, Drūkšių ežero salos planą. Po vienu savo sudarytu žemėlapiu pasirašė Eques Lituanus (esą Lietuvos bajoras). 1655–59 tyrinėjo karinių įrenginių statybos problemas, studijavo karinės statybos veikalus. Parašė veikalą Matematikos mokslų knygos (Księgi nauk matematycznych 3 t. 1655–59). Pirmasis šio veikalo tomas nebuvo išspausdintas; rankraštis dingęs. Jame buvo išdėstyti praktinio skaičiavimo metodai, būtini karinių įtvirtinimų specialistams, architektams, kartografams. Išlikusiame antrajame tome analizuojami kartografavimo metodai, sutartiniai ženklai, aprašomi matavimo prietaisai; tomas iliustruotas jo sudarytais topografiniais žemėlapiais. Trečiajame tome aprašomi Vakarų Europos tvirtovių tipai, jų statybos būdai, pateikiami techniniai apskaičiavimai ir konstrukcijų brėžiniai. 1660 persikėlė į Prūsiją ir dirbo topografu. 1663 Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas pavedė jam parengti ištisinio kartografavimo projektą ir sudaryti visos Prūsijos generalinį žemėlapį. Pagal šį projektą su sūnumi Janu Józefu topografavo Mozūrijos ežeryną, Reino, Rastenburgo, Letzeno, Karaliaučiaus apylinkes, Notangą, Sembą, Kuršių marias, sudarė 44 žemėlapius (daugiausia 1:100 000 mastelio). 1667 suprojektavo barokinius Vilkūnų (prie Karaliaučiaus), 1668 Prasų (prie Rastenburgo) rūmus, įvairios paskirties rūmų Piliavoje, Gumbinėje, Labguvoje, Karaliaučiuje, Klaipėdoje. 1670 nupiešė Klaipėdos miesto panoramą. Veikale Įrodymas tiesos apie aukščiausiąją skitų Sarmatijos monarchiją (Dowód prawdziwy Istoryi o najwyższej Monarchiej Scythiej Sarmacyi 2 t. 1671) rašė apie skitus ir sarmatus, gyvenusius tarp Baltijos jūros, Vyslos ir Volgos.
L: A. Samas Žemėlapiai ir jų kūrėjai Vilnius 1997.