Juozas Naujalis
Naujãlis Juozas 1869 04 09Raudondvaris 1934 09 09Kaunas, lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. 1884–89 studijavo Varšuvos muzikos institute (Jano Śliwińskio, 1884–1903, vargonų klasėje); institutą baigęs, metus mokėsi kompozicijos pas Z. Noskowskį. Grįžęs į Lietuvą 1890–91 vargonininkavo Vabalninke, 1891 – Rietave (pakviestas kunigaikščio B. Oginskio), 1892–1934 – Kauno arkikatedroje. Apie 1894 Kaune įsteigė privačius vargonininkų ir dirigentų kursus (juose dėstė), 1911 – Vargonininkų mokyklą, Vargonininkų draugiją (veikė nuo 1908; oficialiai patvirtinta 1911). 1894 stažavo Regensburgo aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje. Ją baigęs buvo paskirtas Kauno dvasinės seminarijos profesoriumi ir Katedros vargonininku; seminarijoje įsteigė klierikų chorą. 1899 Kaune įkūrė slaptą Dainos chorą (iš jo išaugo Dainos draugija).
1905 Kaune įsteigė pirmąjį lietuvišką knygyną (Naujalio knygynas), kuriame platino daugiausia savo lėšomis išleistų kūrinių natas. 1908 įkūrė Šv. Grigaliaus Didžiojo ir Vaikų draugijas. 1909–10 leido pirmąjį lietuvišką muzikos žurnalą Vargonininkas, 1913–14 – Vargonininkų kalendorių. 1919 Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą (1920 suvalstybinta, veikė kaip Kauno muzikos mokykla, 1933 pertvarkyta į Kauno konservatoriją), joje dėstė (1920–27 direktorius); profesorius (1933). Kauno kunigų seminarijoje dėstė choralą ir choro disciplinas. Mokiniai: S. Šimkus, J. Štarka, A. Kačanauskas. I Lietuvos dainų šventės (1924) vienas rengėjų ir vyriausiasis dirigentas, dirigavo ir II (1928) bei III (1930) Lietuvos dainų šventėje. Kaip vargonininkas, choro dirigentas ir pianistas koncertavo Lietuvoje, 1922 – Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kolonijose. Sudarė lietuviškų bažnytinių giesmynų (Lietuviškas bažnytinis giesmynas 1906, Mažas bažnytinis giesmynas 1907). Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
Kūriniai
Sukūrė apie 150 bažnytinės muzikos kūrinių, tarp jų – choro dainų; daugelis jų (Lietuva brangi, Raseiniečių daina, Pavasaris, Vasaros naktys, Jaunimo giesmė) sukurtos pagal Maironio žodžius; dainos lyriškos, melodingos, grindžiamos paprastomis raiškos priemonėmis. Pritaikydamas chorui liaudies dainas (Ant kalno karklai siūbavo, Oi, žiba žiburėlis, Siuntė mane motinėlė) laikėsi klasikinės harmonijos. Sukūrė simfoninę poemą Ruduo (apie 1930), pjesę Svajonė styginių kvartetui (apie 1930), instrumentinių pjesių, 12 trio vargonams, trio balsui smuikui ir fortepijonui, preliudų, kantatų, 13 mišių (Missa pro defunctis 1891, S. Moniuszkos konkurso Varšuvoje I premija), apie 20 motetų, giesmių, kitų bažnytinės muzikos kūrinių, solo dainų.
Apdovanojimai
Italijos Karūnos 3 laipsnio ordinas (už nuopelnus bažnytinei muzikai, 1928), Gedimino 3 laipsnio (1930) ir 2 laipsnio (1931) ordinai.
Atminimo įamžinimas
J. Naujalio atminimas įamžintas Kaune (bareljefas Kauno katedroje, 1935, skulptorius B. Pundzius; 2 memorialinės lentos ant namo Vilniaus gatvėje 3, kuriame kompozitorius gyveno, 1967, 1991, skulptorius Petras Baronas; bareljefas J. Naujalio muzikos gimnazijoje, 1969, skulptorius V. Žuklys; paminklinis biustas Kauno muzikinio teatro sodelyje, 1989, skulptorius M. Šnipas), Raudondvaryje (gimtosios sodybos vietoje – granito stela, 1969, architektas V. Gabriūnas; prie Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios – paminklas, 1994, skulptorius L. Žuklys, architektas G. Baravykas; pilies parke – granito skulptūra Vaidila su varpu 1996, skulptorius L. V. Strioga). Nuo 1972 Raudondvaryje rengiamas J. Naujalio mišrių chorų konkursas, nuo 2002 veikia J. Naujalio memorialinis muziejus.
Juozo Naujalio paminklas Raudondvaryje (granitas, 1994, skulptorius L. Žuklys, architektas G. Baravykas)
L: K. Kaveckas Juozo Naujalio gyvenimas ir kūryba Kaunas 1939; J. Gaudrimas Juozas Naujalis / Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos d. 1 Vilnius 1958; Juozas Naujalis / parengė O. Narbutienė Vilnius 1968; O. Narbutienė Juozas Naujalis Kaunas 1989.
736