Juozas Neimontas

Juozas Neimontas

Nemontas Juozas 1875 07 20Plutiškės (Marijampolės apskr.) 1963 08 05Luokė (palaidotas Veisiejuose), lietuvių vargonininkas, choro dirigentas. Vargonuoti mokėsi pas Plutiškių vargonininką. 1896–99 vargonininkavo Ūdrijoje (prie Alytaus), kunigo A. Grinevičiaus paskatintas platino draudžiamą lietuvių spaudą. 1903 baigė Varšuvos muzikos institutą (vargonų klasę). 1903–07 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, vargonininkavo Angelų parapijoje Brukline, vadovavo Birutės chorui. 1907 grįžo į Lietuvą, vargonininkavo Ūdrijoje. Rengė lietuviškuosius vakarus. 1913–14 vadovavo Suvalkų Vienybės draugijos chorui. I pasaulinį karą pasitraukė į Oriolą, 1914 J. Neimonto iniciatyva čia įkurtas lietuvių karo pabėgėlių choras. 1918–22 vargonininkavo Alytuje. 1922–57 dirbo Veisiejų mokyklos muzikos mokytoju. Vadovavo šaulių, pavasarininkų chorams, su jais dalyvavo Lietuvos dainų šventėse. 1925 dirigavo Pavasarininkų dainų šventės Alytuje jungtiniam chorui. 1958–61 gyveno Palemone, nuo 1961 – Luokėje.

Rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas. Joms būdinga paprasta klasikinė harmonija; viena populiariausių – išplėtota liaudies daina Pasisėjau žalią rūtą (pirmą kartą nuskambėjo 1910 Simne, vėliau atlikta Lietuvos dainų šventėse, Pasaulinėje parodoje Niujorke). Sukūrė originalių dainų.

Knygos

Parengė ir išleido dainų rinkinius Auksinės varpos (1909), Pirmutinė kregždė (1910), Kanklės (1913), Perlų vainikas, Neverk, mergele, Siuntė močiutė, Svetimoj šaly (visi 1926).

Apdovanojimai

Gedimino 5 laipsnio ordinas (1938).

Atminimo įamžinimas

1991 prie Šv. Jurgio bažnyčios Veisiejuose pastatytas J. Neimonto paminklas, prie jo gyvenamojo namo – paminklinė kompozicija. Veisiejų viena gatvių pavadinta J. Neimonto vardu. Veisiejų krašto muziejuje vargonininkui skirta ekspozicija.

J. Neimonto kūrinio Neverk mergele gaidų antraštinis puslapis (spausdino Leipcigo spaustuvė Breitkopf & Härtel)

90