Pikčiliñgis Juozas 1926 01 03Joniškiai (Sintautų vlsč., Šakių apskr.) 1991 10 17Vilnius (palaidotas Sintautuose), lietuvių kalbininkas. Habil. dr. (hum. m.; filol. m. dr. 1981). 1951 baigė Vilniaus universitetą ir nuo 1954 jame dėstė; profesorius (1983). 1959–68 Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1973–79 Filologijos fakulteto dekanas. Vilniaus universitete pirmasis pradėjo dėstyti lietuvių kalbos stilistikos kursą ir išugdė nemažą būrį šios srities specialistų. J. Pikčilingis yra lingvistinės stilistikos, kaip savarankiškos lietuvių kalbotyros šakos, pradininkas. Šia tema parašė daug straipsnių, išleido knygas: Žodžio aiškumas ir tikslumas (1965), Žodžių vartojimas perkeltine reikšme: tropai (1967), Leksinė ir gramatinė sinonimika (1969), Lietuvių kalbos stilistinė sintaksė: kalbos figūros (1969), Kas yra stilius (1971), Lietuvių kalbos stilistikos pratimai (1973), Žodžio interviu (1982). Ypač vertinga monografija Lietuvių kalbos stilistika (2 t. 1971–75, LSSR valstybinė premija 1977).
Juozas Pikčilingis
Kalbos stilingumo pamatu laikė šnekamąją kalbą, tautosaką, bet nesumenkino ir rašytojų vaidmens. Akademinės Lietuvių kalbos gramatikos (2 t. 1971), Lietuvių kalbos gramatikos rusų kalba (Grammatika litovskogo jazyka 1985), Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos (1994 42006) vienas autorių. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vadovėlių rengimo IX–XI (1971 31978) ir XI–XII (1990) klasei, Mokyklinio rusų–lietuvių kalbų frazeologijos žodyno (1983), Mokyklinio lietuvių–rusų kalbų frazeologijos žodyno (1989) vienas autorių. Parašė straipsnių kalbos kultūros klausimais (knyga Stilistikos darbų rinktinė, išleista 2010).
2069