Póžėra Juozas 1927 04 02Kaunas 1997 03 20Vilnius, lietuvių rašytojas, žurnalistas. 1945–49 LSSR operos ir baleto teatro artistas. 1949–70 dirbo laikraščių Tarybų Lietuva, Kauno tiesa, Tiesa, Literatūra ir menas, žurnalų Moksleivis, Pergalė redakcijose, Lietuvos kino studijoje. 1970–76 Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius.
Kūryba
Apybraižose (Žemė pakeitė veidą 1955, Atgimusiose stepėse 1956, rinkiniuose Baltos saulės diena 1966 21988, Mano vienintelis rūpestis 1967) aukštino socialistines statybas, kolektyvizaciją, vėlesnėse apybraižose (Tofalarijos mohikanai 1970, Karšta Speigiračio saulė 1986, rinkiniai Šiaurės eskizai 1969, Atsisveikinimas su Šiaure 1972, rinktinė Šiaurės keliai 21974, LSSR valstybinė premija 1975) vyrauja įspūdžiai iš kelionių po SSRS šiaurę, Tolimuosius Rytus, mažųjų tautelių buities ir papročių aprašymai. Parašė apsakymų ir apysakų (rinkiniai Man vaidenasi arkliai 1967, 1977, Auksas; Kryžių valetas 1971). Romane Šalnos (2 d. 1978–80) aprašė dviejų brolių dramatišką likimą per pokario kovas; būdinga aštri intriga, lemtingi konfliktai. Romane Žuvys nepažįsta savo vaikų (1985 21987) pirmą kartą sovietų lietuvių literatūroje pavaizduota Sibiro lietuvių tremtinių šeima; jos nariui medžiotojui profesionalui, didžiąją gyvenimo dalį praleidusiam taigoje, pažintis su evenkų tautelės žmonėmis padeda naujai suvokti pasaulį ir žmogaus pašaukimą. Dar išleido romaną Mano teismas (1968). Kūrybai būdinga socialinė ir dorovinė problematika, dokumentiškumas. Su A. Jonynu parašė satyrinę apysaką Žinok, ką pasakys vyriausiasis (1962), scenarijus kino filmams Svetimi (pastatyta 1961, režisierius M. Giedrys), Vyturys – žemės paukštis (išspausdinta 1977). Kūrinių išversta į bulgarų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas.
Apdovanojimas
LSSR valstybinė premija (1975).