Vatkus Juozas Vidmantis 1941 03 19Kalnaberžė (Surviliškio vlsč., Kėdainių apskr.), lietuvių fizikas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 1985–2011 narys korespondentas, nuo 2016 narys emeritas). Habil. dr. (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. dr. 1979).
Išsilavinimas ir veikla
1963 baigė Vilniaus universitetą ir nuo 1959 dirba jame (1977–2002 Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas, 1986–91, 2002–07 Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius, 1992–94 Taikomųjų mokslų instituto, 1994–2002 Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto direktorius, 2007–13 šio instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimo technologijų skyriaus vedėjas, 2017–19 laikinasis Vilniaus universiteto–CERN Branduolių ir elementariųjų dalelių centro vadovas); profesorius (1980; nuo 2013 profesorius emeritas). Dar dėstė Prahos Karolio (1972) ir Glazgo (1997–2006) universitetuose. Stažavo SSRS mokslų akademijos Fizikos institute (1965), Prahos Karolio (1971), Vokietijos J. W. Goethe’s (1986) universitetuose. Dirbo mokslinį darbą Notre Dame’o Jungtinėse Amerikos Valstijose (1994, 1997), Tokušimos (2001) universitetuose, Švedijos IVA (2000) ir Prancūzijos Laue‑Langevin (2019) institutuose.
Juozas Vidmantis Vaitkus
Lietuvos mokslų akademijos Fizikos mokslų sekcijos pirmininkas (nuo 1993). Lietuvos fizikų draugijos prezidentas (nuo 2011).
Mokslinė veikla
Svarbiausi moksliniai darbai: lazerinės ir jonizuojančiosios spinduliuočių poveikis, nepusiausvirieji vyksmai puslaidininkiuose, naujų diagnostinių metodų paieška biomedicininiam taikymui, nanodarinių kūrimo technologijos. Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių. 17 išradimų autorius.
Knygos
Parašė (su kitais) monografijas Puslaidininkių su giliaisiais lygmenimis fizika ir medžiagotyra (1987, rusų kalba), Vilniaus universiteto puslaidininkių fizikos katedros penkiasdešimtmetis ir dabartis (2016), mokomąsias knygas Elektronų statistika ir šuoliai puslaidininkiuose (su J. Viščaku, 1976), Fotolaidumas ir jo taikymas puslaidininkiams tirti (su G. Purvaneckiene, 1989), Gamtamokslinė pasaulio samprata (su G. Tamulaičiu, 2002), žinyno Silicio savybės (1988, 1999, abi anglų kalba) vienas autorių.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1981, su A. Sakalu), LSSR Ministrų tarybos premija (1988, su kitais), SSRS valstybinė premija (1988, su kitais), Lietuvos mokslo premija (1996; 2005; 2021, visos su kitais). P. Brazdžiūno premija (2002). Gedimino ordino Karininko kryžius (2002). Gedimino ordino Komandoro kryžius (2021). Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis (2021).