Vtkus Juozas (slap. Kazimieraitis) 1901 12 10Ketūnai (Tirkšlių vlsč.) 1946 07 02Janavas (Leipalingio vlsč.; palaikai rasti 2022 10 20 Leipalingyje, Druskininkų savivaldybė, ir identifikuoti, 2023 10 21 perlaidoti Antakalnio kapinėse Vilniuje), Lietuvos karo ir pasipriešinimo nacių bei sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas. Vienas partizanų vadų Pietų Lietuvoje. Pulkininkas leitenantas (1938), pulkininkas (1998, po mirties). Laisvės kovos karžygys (1949, po mirties).
Veikla
Nuo 1921 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Kaune 1921 baigė Karo mokyklą, 1926 – Aukštuosius karo technikos kursus, Briuselyje 1934 – Karo inžinerijos mokyklą. 1934 11 paskirtas Pionierių bataliono technikos skyriaus viršininku. 1939 07 06 perkeltas į Karo mokyklą lektoriumi. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, 11 27 paskirtas SSRS kariuomenės Pėstininkų karo mokyklos dėstytoju. 1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. Nuo 1941 08 dirbo Vilniaus miesto savivaldybės Butų ir turto skyriaus vedėju. 1942–44 dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime. 1942 05 Kaune su kitais įkūrė Lietuvių fronto politinę karinę organizaciją Kęstutis; paskirtas Vilniaus apygardos štabo viršininku. Nuo 1945 04 buvo Varėnos vlsč. partizanų, nuo 1945 05 – Dzūkų grupės (1945 11 pasivadino A apygarda) organizatorius ir vadas; jos vadavietė tapo visos Pietų Lietuvos srities partizanų vienijimo centru.
Juozas Vitkus
1945 11 30 pradėtas leisti pogrindinis laikraštis Laisvės varpas. 1946 04 09 J. Vitkaus iniciatyva A apygarda su Tauro apygarda (Suvalkijoje) sudarė bendrą Pietų Lietuvos partizanų štabą. 04 23 J. Vitkus tapo Pietų Lietuvos srities (ją sudarė Dainavos apygarda Dzūkijoje ir Tauro apygarda) vadu. 1946 07 02 Žaliamiškyje (prie Liškiavos) buvo sunkiai sužeistas, vežamas į Leipalingį mirė. 1947 09 25 J. Vitkaus garbei Merkio rinktinė pavadinta Kazimieraičio rinktine. 1948 J. Vitkaus šeima buvo ištremta į Irkutsko sritį.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928), Gedimino 4 laipsnio (1936) ir Šaulių žvaigždės (1938) ordinai. Laisvės kovos 1 laipsnio kryžius su kardais (1949, po mirties). Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1997, po mirties).
1990 J. Vitkaus sužeidimo vietoje pastatytas koplytstulpis, Vilniuje ir prie Karo mokyklos Kaune atidengtos memorialinės lentos, jo vardu yra pavadintos gatvės Vilniuje, Kaune, Varėnoje ir Marijampolėje, pavadintas Lietuvos kariuomenės Inžinerijos batalionas. Nuo 2015 Kaune veikia Pulkininko J. Vitkaus‑Kazimieraičio atminimo draugija. 2017 apie J. Vitkų sukurtas dokumentinis filmas Nepaprasta auka (režisierė Agnė Zalanskaitė).
Kazimieraitis; -Juozas Vitkus
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 8 Vilnius 2008; V. Vitkus Pulkininkas Kazimieraitis Vilnius 2018.