Juozas Žilevičius
Žilẽvičius Juozas 1891 03 16Jėrubaičiai (Plungės vlsč.) 1985 08 05Baltimorė, lietuvių kompozitorius, muzikologas, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas. Vargonuoti mokėsi Plungėje pas N. Sasnauską. 1908–14 Žemaitijoje vargonininkavo ir vadovavo chorams, dalyvavo lietuviškuosiuose vakaruose. 1915–19 studijavo Petrogrado konservatorijoje (kompozicijos ir muzikos teorijos mokė N. Čerepninas, A. Glazunovas, J. Vītolas). Su režisieriumi J. Glinskiu rengė lietuviškus vaidinimus, statė operetes. 1919–20 dėstė Vitebsko konservatorijoje. 1920–24 Kaune dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje, dėstė muzikos ir vaidybos mokyklose, vargonininkų ir chorvedžių muzikos mokytojų kursuose.
Mokiniai: J. Kačinskas, V. Marijošius, A. Mikulskis, J. Motiekaitis, P. Samuitis, P. Serva, J. Strolia, J. Švedas. 1922–24 simfoninių koncertų Kaune, 1924 I Lietuvos dainų šventės vienas iniciatorių ir rengėjų. 1922–24 Švietimo ministerijos Meno skyriaus viršininkas.
Redagavo žurnalus Muzikos menas (1924–25), Muzika (1925). 1924–28 dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje, 1927–28 direktorius; su jos simfoniniu orkestru 1927–28 Lietuvos miestuose surengė koncertų, 1928 Klaipėdoje pastatė M. Petrausko operečių, operą Birutė, Ch. Gounod operą Faustas. 1924–28 su moksleiviais užrašė daugiau kaip 5000 liaudies dainų, surinko apie 300 liaudies muzikos instrumentų.
1927 Klaipėdoje surengė (su kitais) I Mažosios Lietuvos dainų šventę, lietuvių liaudies muzikos instrumentų ir lietuvių spaudinių pirmąsias parodas.
Veikla emigracijoje
1929 apsigyvenęs Elizabethe (Naujojo Džersio valstija) vargonininkavo Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje, vadovavo chorams, rengė lietuviškus vakarus, koncertus. Nuo 1930 rengė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių dainų šventes. Prisidėjo prie žurnalo Muzikos žinios įkūrimo ir leidybos (1955–70 priede išspausdino Lietuvių muzikų vardyną 16 sąsiuvinių, 554 straipsniai).
Nuo 1953 buvo Lietuvių enciklopedijos Muzikos skyriaus redaktorius. Iš savo sukauptų kolekcijų (dalis atsivežta iš Klaipėdos) Elizabethe įsteigė Lietuvių muzikologijos archyvą; jį plėtė 1961 persikėlęs į Čikagą. Paskelbė straipsnių apie Lietuvos ir Mažosios Lietuvos liaudies dainas, giesmes ir muzikos instrumentus, Lietuvos ir lietuvių išeivijos muziką ir muzikus, atsiminimų.
Knygos
Parašė monografijas Česlovas Sasnauskas (1936 21953 papildytas), Lietuvis vargonininkas išeivijoje (1971), Muzikos almanachą (1924), žinyną Lietuviai muzikai Vakaruose (išleista 1999 su K. Skaisgirio papildymais).
Kūriniai
Kūriniai (apie 400): operetės Lietuvaitė (1932), Raseinių Magdė, Slaptasis himnas, muzikinė komedija Artistai (J. Steponaičio libretas), kantatos O, Vytaute Didis (1930), Už Vilnių (apie 1933), mišios (1929, 1938, 1942, 1961), 2 mišparai, simfonija (1919; 1922 instrumentavo E. Gailevičius, neišliko), Karo šokis simfoniniam orkestrui, styginių kvartetas, oktetas styginiams ir mediniams pučiamiesiems instrumentams (1922), Lietuviškas nonetas styginiams ir pučiamiesiems instrumentams (1926), kūriniai vargonams, fortepijonui, smuikui ir fortepijonui, maršai pučiamųjų orkestrui, solo ir choro dainos, giesmės, maldos, muzika vaidinimams.
Harmonizavo ir išplėtojo lietuvių liaudies dainų, giesmių. Ankstyvojoje kūryboje laikėsi klasicistinės muzikos tradicijų, vėlesnėje naudojo šiuolaikiškesnes muzikos raiškos priemones.
Apdovanojimai
Gedimino 3 laipsnio ordinas (1935).
L: Z. Kelmickaitė Juozo Žilevičiaus gyvenimo ir muzikologinės veiklos bruožai / Muzika ir teatras kn. 12 1977; D. Kšanienė Muzika Mažojoje Lietuvoje: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika Klaipėda 2003.
1352