Žiugždà Juozas 1893 03 01Plyniai (Padovinio vlsč.) 1979 03 27Vilnius, lietuvių istorikas, lituanistas, pedagogas. A. Žiugždos ir R. Žiugždos tėvas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1946). Ist. m. dr. (1963).
Išsilavinimas ir veikla
1911 baigė Veiverių mokytojų seminariją. Iki 1915 ir 1920–40 mokytojavo. 1913 įstojo į Lietuvių mokslo draugiją. 1914–40 periodinėje spaudoje rašė daugiausia literatūros ir lietuvių kalbos klausimais. 1916–17 studijavo Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultete. 1919–33 dalyvavo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veikloje. 1933 su kitais įkūrė pedagoginę draugiją Naujoji mokykla, jos žurnalo Mokykla ir visuomenė vienas iniciatorių ir darbuotojų. Priklausė eserams, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai, Lietuvos socialdemokratų partijai (iki 1933).
Juozas Žiugžda
1929 baigė Lietuvos universitetą (literatūrą ir lietuvių kalbą). 1939–40 Kauno 5 gimnazijos direktorius. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, iki 1941 buvo LSSR švietimo liaudies komisaro pavaduotojas. 1941–43 dirbo Penzoje, Maskvoje. 1943–46 LSSR švietimo liaudies komisaras, 1946–48 švietimo ministras. 1947 įstojo į SSKP.
1944–69 dėstė Vilniaus universitete, 1944–49 ir 1965–69 LSSR istorijos, 1949–60 SSRS istorijos katedros vedėjas; profesorius (1945). 1946–66 Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, 1948–70 šios akademijos Istorijos instituto direktorius (gynė kai kuriuos darbuotojus nuo sovietinės okupacinės valdžios persekiojimų, atsakomybę prisiimdavo sau). 1958–73 SSRS–Lenkijos draugystės draugijos Lietuvos skyriaus prezidiumo, 1961–70 Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas.
1949–64 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narys, 1946–50 SSRS Aukščiausiosios Tarybos, 1947–71 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Rėmė sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje, buvo jo vienas ideologų, visuomenės pažangą aiškino vien klasių kova ir revoliucijomis.
Prisidėjo prie Lietuvos istorijos sovietinės koncepcijos įtvirtinimo. V. Merkio teigimu, J. Žiugžda sovietiniu laikotarpiu buvo dviveidis: paradinis ir senasis inteligentas (Lietuvos Respublikos metais buvo suartėjęs su tautininkais), jo kairumas reliatyvus.
Tarptautinių žodžių žodyno (1936) redaktorius, knygos Lietuvos TSR istorijos šaltiniai (4 tomai, 1955–65) vyriausiasis redaktorius.
Publikacijos
Remdamasis marksistine‑leninine metodologija ir sovietine ideologija (marksizmas‑leninizmas) parašė veikalų; svarbiausi: Lietuvos kaimo darbo žmonių kova dėl žemės buržuazijos viešpatavimo metais (1952), Lietuvių karas su kryžiuočiais (su kitais, 1954 21964), Lietuvos TSR istorija (su kitais, 3 tomai, 1957–65; ir vyriausiasis redaktorius), Katalikų bažnyčios ekspansija į Pabaltijį ir Rytų Europą (1962), Lietuvių ir rusų tautų santykiai istorinio vystymosi eigoje (1964), Antanas Mackevičius: 1863–1864 metų sukilimo reikšmė lietuvių tautos istorijoje (1971), Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki dabartinių dienų (su kitais, 1972; t. p. vyriausiasis redaktorius); jiems būdinga dogmatizmas, istorijos schematizavimas, apologetika.
Parašė studiją Žemaitės kūryba (1935). Parengė J. Biliūno Raštus (su kitais, 1937), lietuvių kalbos gramatikos vadovėlių.
-Juozas Žiugžda
R: J. Žiugžda Rinktiniai raštai 2 t. Vilnius 1986. L: B. Kurliandskienė Juozas Žiugžda: Literatūros rodyklė Vilnius 1974; V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994; V. Merkys Atminties prošvaistės: atsiminimai Vilnius 2009.
2950