Križanić Juraj (Jurajus Križãničius), slap. Jurij Biliš Serbenin apie 1617Obrh (prie Karlovaco) 1683prie Vienos, kroatų visuomenės, kultūros ir religijos veikėjas. Teol. dr. (1642). Graze studijavo filosofiją, Bolonijoje ir Romoje teologiją. Dirbo kunigu Kroatijoje. Be popiežiaus leidimo 1659 atvyko į Maskvą. Slėpė, kad yra katalikų kunigas, carui Aleksejui Michailovičiui išdėstė savo idėjas apie slavų vienybę. 1661–76 dėl neaiškių priežasčių buvo ištremtas į Tobolską. 1678 atvyko į Vilnių, įstojo į dominikonų ordiną. Jam gyvam esant išspausdinta tik jo proginių eilėraščių ir keletas veikalų apie muziką. Dalis veikalų paskelbta 19 amžiuje, kiti liko rankraščiuose. Svarbiausius veikalus parašė tremtyje. Knyga Gramatinis pasisakymas apie rusų kalbą (Gramatično izkazanije ob ruskom jeziku, baigta 1666 – tai kalbos, kuri, anot J. Križanićiaus, turi tapti visų slavų bendra kalba, gramatika, knygoje Politika (parašyta 1670 ar 1671), išdėstyta ekonominių, politinių, karinių reformų Rusijoje programa, kurios, anot jo, reikia, kad visos slavų tautos galėtų susivienyti. Lotynų ir slavų įvairiomis kalbomis dar parašė teologijos, ekonomikos, istorijos, geografijos traktatų (Apie Dievo apvaizdą / De Providentia Dei, Sibiro istorija / Historia de Sibiria, abu parašyti apie 1667). J. Križanićiaus veikaluose keliamos pagrindinės idėjos – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių susijungimas, visų slavų tautų susivienijimas ir išsilaisvinimas iš turkų valdžios. Anot jo, slavų dvasiniu, kultūriniu, politiniu ir ekonominiu centru turinti tapti caro vadovaujama Rusija. Pasisakė prieš reformaciją, buvo absoliutizmo šalininkas. J. Križanićiaus filologiniai ir politiniai veikalai vertinami prieštaringai.
2613
2151