Jūratė Kiaupienė

Kiáupienė Jūratė, Kuzmáitė 1947 11 23Vilnius, lietuvių istorikė. Dr. (hum. m.; ist. m. kand. 1984; HP 2005).

Išsilavinimas ir veikla

1969 baigė Vilniaus universitetą. 1969–71 dirbo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje. 1972–81 dirbo ir nuo 1989 dirba Lietuvos istorijos institute (iki 1990 Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas). 1981–89 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute; docentė (1988). 1992–2017 dėstė Vytauto Didžiojo universitete; profesorė (2006).

1997–2010 skaitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir istoriografijos kurso paskaitas Poznanės ir Olsztyno universitetuose, t. p. dirbo Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių archyvuose. Skaitė pranešimus Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse. Vadovavo mokslo projektams: 1413 metų Horodlės aktai (2009–11), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros fenomenas ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje (2012–15), Šaltinių rinkinio „Lietuvos ir Maskvos tarpvalstybinės sutartys 1449–1556 m.“ leidyba ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė kultūra (2016).

Jūratė Kiaupienė

Nuo 1999 vadovauja Lietuvos istorijos instituto programai Lietuvos istorija (nuo seniausių laikų iki šių dienų). 12 knygų.

Tyrimų sritys ir publikacijos

Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, šaltiniotyra, istoriografija, bajorija, politinė kultūra ir tarptautinių sutarčių tyrimai, Europos istorinių regionų modeliavimas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vieta Europoje.

Svarbiausi veikalai: Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XV–XVIII a. (1988), Lietuvos istorija iki 1795 metų (su Z. Kiaupa ir A. Kuncevičiumi, 1995 ³2000, anglų kalba 2000, lenkų kalba 2007), „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas) (2003), Lietuvos istorija: lenkų ir lietuvių duetas (Historia Litwy: dwugłos polsko‑litewski, su A. Rachuba ir Z. Kiaupa, 2008 ²2009), Lietuvos istorijos 4 tomas: Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m.) (su R. Petrausku, 2009; ir atsakingoji redaktorė) ir 5 tomas: Veržli Naujųjų laikų pradžia: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529–1588 metais (su I. Lukšaite, 2013), Tarp Romos ir Bizantijos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros aukso amžius (XV a. antroji pusė–XVII a. pirmoji pusė) (2016). Lietuvoje ir užsienyje paskelbė daugiau kaip 90 mokslinių straipsnių.

Parengė istorijos šaltinių publikacijas: Instrukcijos feodalinių valdų administracijai Lietuvoje XVII–XIX a. (su Z. Kiaupa, 1985), 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas (su kitais, 2002), E. Pilgrimovijaus Didžioji Leono Sapiegos pasiuntinybė į Maskvą, 1600–1601 m. (2002), XVI amžiaus Lietuvos ir Lenkijos politinės kultūros šaltiniai: 1562 metų tekstai (2008), 1413 m. Horodlės aktai: dokumentai ir tyrinėjimai (su kitais, 2013, ir lenkų kalba).

Sudarė knygas Valentino Saurmano laiškai imperatoriui Ferdinandui I iš Žygimanto Augusto Vilniaus dvaro (1561–1562) (su kitais, 2009), E. Windeckeʼs Imperatoriaus Zigmanto knyga: XV a. Lietuvos valdovų portretai (pasakojimai ir vaizdai) (su R. Petrausku, 2015). Atkūrė ir parengė spaudai tęstinio leidinio Praeitis 3 tomą (su Z. Kiaupa, 1992).

Apdovanojimai

Lenkijos Ordino Už nuopelnus kavalieriaus kryžius (2009).

-Jūratė Kiaupienė

1412