Kriaučinienė Jūratė 1956 06 13Kaunas, lietuvių geografė. Dr. (fiziniai m., 1998; HP 2008). Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė (2019).
Išsilavinimas ir veikla
Jūratė Kriaučiūnienė
1979 baigusi Kauno politechnikos institutą dirba Lietuvos energetikos institute (nuo 2008 vyriausioji mokslo darbuotoja), nuo 2012 – Hidrologijos laboratorijos vadovė. 2006–12 dar dėstė Aleksandro Stulginskio universitete (iki 2011 Lietuvos žemės ūkio universitetas); docentė (2009). Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Lietuvos energetikos instituto Aplinkos inžinerijos doktorantūros komiteto narė. Tarptautinių ir Lietuvos mokslo žurnalų (Journal of Water Security, Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, Energetika, Geografija) redakcinių kolegijų narė. Šiaurės hidrologų asociacijos (Nordic Association for Hydrology) narė (nuo 1998). Lietuvos atstovė (nuo 2008) Tarptautinėje mokslo institucijų organizacijoje EURAQUA (European Network of Freshwater Research Organisations). Nuo 2011 Lietuvos mokslų akademijos Vandens tarybos narė.
Moksliniai tyrimai
Mokslinių tyrimų sritys – klimato kaitos įtakos vandens telkiniams vertinimas, bangų hidrologinių ir hidrodinaminių procesų bei nešmenų pernašos vandens telkiniuose skaitmeninis modeliavimas, vandens telkinių ekstremalių hidrologinių reiškinių tyrimai, naujų rekonstruojamų uostų poveikio aplinkai vertinimas, taršos sklaidos vandens telkiniuose modeliavimas, hidrologinių ir hidrodinaminių procesų jautrumo bei neapibrėžtumo analizė. Atlikti tyrimai leidžia nustatyti nuotėkio formavimosi dėsningumus upių baseinų kintančios aplinkos sąlygomis, vertinti vandens išteklių kaitą (atsižvelgiant į hidrologinių ekstremumų pokyčius) ateityje.
Sukūrė Klaipėdos sąsiaurio, Kuršių marių, Baltijos priekrantės hidrodinaminius ir nešmenų pernašos modelius (naudota programinė įranga MIKE 21); jie taikomi su Klaipėdos uosto plėtra ir gamtosauga susijusiems projektams vykdyti.
Vadovauja ir dalyvauja įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo projektuose. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. Parašė 2 monografijas.
Svarbiausi veikalai
Nuclear fuels: manufacturing processes forms and safety (Branduolinis kuras: gamybos procesų formos ir sauga 2010, su kitais)
Second Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin Regional Climate Studies (Klimato kaitos antrasis vertinimas Baltijos jūros regioninio klimato studijose 2015, su kitais)