Mykolaitýtė Jūratė 1954 01 16Vilnius, lietuvių tapytoja. 1978 baigė Lietuvos dailės institutą (mokėsi pas J. Švažą, V. Gečą). Nuo 1979 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Suomijoje, Vokietijoje, Turkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje), individualios Vilniuje (1986, 1992–96, 2000–03, 2008, 2010, 2017, 2021), Kölne (1993), Šiauliuose (1995, 1996, 1998, 2001, 2019), Klaipėdoje (1996, 1999, 2001, 2011, 2014), Varšuvoje (1998), Hartoloje (Suomija, 2000), Palangoje (2014), Molėtuose (2024).
J. Mykolaitytė. Švyturys (aliejus, 1989; © LATGA, 2020)
Daugiausia tapo paveikslus su miesto architektūros (Vilniaus senamiesčio, dažniausiai Užupio), kasdienybės (Užupis. Nuotrauka prisiminimui 1986, Babelio bokštas II 1996, Svetimas miestas, Balta kėdė, abu 1998, Alisos namas, Vidudienis, abu 2001, Auksinė naktis 2005) vaizdais. Pagrindiniai motyvai – kultūros, miesto civilizacijos fragmentai, paveiksluose pastatai tarsi gyvi, irimo dėsnių veikiami organizmai; ryšku praradimo, neišsipildymo nuojauta. Kūriniai beveik monochromiški, detalaus piešinio, kompozicijose netikėtai supinti realistiniai pasaulio fragmentai, siurrealistiniai architektūriniai, asociatyvūs peizažai, iracionalūs motyvai. Nutapė laikrodžių, sukūrė koliažų (Vasaros rūbas 2001), objektų (Būtini daiktai 1998). Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, užsienio muziejai.
P: Jūratė Mykolaitytė Vilnius 2005.
2271