Nórvaišienė Jūratė 1935 08 19Kaunas, lietuvių šokėja, trenerė, gydytoja. Dr. (biomed. m.; med. m. kand. 1972). Tarptautinės klasės šokėja (1968). Aukščiausios kategorijos sportinių šokių teisėja (1974), tarptautinės kategorijos teisėja (1975). 1960 baigusi Kauno medicinos institutą (nuo 1990 Kauno medicinos universitetas) iki 1992 jame dėstė; docentė (1988). 1963–85 su vyru Č. Norvaiša šoko Kauno profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių ansamblyje. Tarptautinio sportinių šokių konkurso Gintarinė pora iniciatorė ir rengėja (su Č. Norvaiša, nuo 1965). Dalyvavo pasaulio ir Europos čempionatuose (1967–74; I SSRS balinių šokių konkurso Maskvoje nugalėtoja 1972, su Č. Norvaiša). Lietuvos sportinių šokių čempionė (1964–74), pelnė apdovanojimus tarptautiniuose šokių konkursuose Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.
Jūratė Norvaišienė
Nuo 1974 Kauno profsąjungų kultūros rūmų ansamblio Sūkurys vadovė ir trenerė (su Č. Norvaiša). 1975–89 treniravo Lietuvos, SSRS, Bulgarijos, Kazachijos pramoginių šokių rinktinę (su Č. Norvaiša).
Sukūrė choreografiją dramos spektakliams (Karlsonas ir vėl pokštauja 1973, pagal A. Lindgren, Merė Popins 1977, pagal P. Travers, abu Kauno dramos teatre, Pelenė 1977, pagal J. Švarcą, Jaunimo teatre Vilniuje, P. Vaičiūno Prisikėlimas 1977, Šiaulių dramos teatre, visi su Č. Norvaiša).
Parašė metodinių mokomųjų priemonių, vadovėlių socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizavimo temomis, straipsnių socialinės higienos, Lietuvos medicinos istorijos ir kitomis temomis.
Gedimino ordino Karininko kryžius (1996).