Onaitýtė Jūratė 1954 02 11Vilnius, lietuvių aktorė. K. Onaičio duktė.
Išsilavinimas ir teatro veikla
1976 baigusi Lietuvos konservatoriją (I–III kurso vadovė V. Mikštaitė, IV kurso vadovė A. Savickaitė, specialybės pedagogai G. Žilys, A. Savickaitė) vaidina Nacionaliniame Kauno dramos teatre (iki 2012 veikė įvairiais pavadinimais). Lietuvos stendinio šaudymo čempionė (1972). Raiškių, plastiškų vaidmenų sukūrė J. Vaitkaus (Vera – M. Gorkio Paskutinieji, Kamilė – J. Grušo Unija, abu 1978, Hildė – H. Ibseno Statytojas Solnesas, Eglė – Šarūnas, pagal V. Krėvę, abu 1980, Mirkuvienė, Mirkuvienė mergaitė, Daiva – Vydūno Ne sau žmonės 2021), E. Nekrošiaus (Elzė – S. Šaltenio Duokiškio baladės 1978), G. Padegimo (Teklė – A. Strindbergo Kreditoriai 1981, Emilė – T. Wilderio Mūsų miestelis 1982, Ket – J. Priestley Laikas ir Konvėjai 1985), G. Varno (Heda – H. Ibseno Heda Gabler 1998, Kristoforas 1999, Kristina – E. O’Neillo Gedulas tinka Elektrai 1999, Katerina Ivanovna – Nusikaltimas ir bausmė 2004, pagal F. Dostojevskį, Ponia Haberzat – Dea Loher Nekalti 2005, Fru Grunhilda Borkman – H. Ibseno Junas Gabrielis Borkmanas 2017, Aktorė – Sombras 2019, pagal F. Garcíjos Lorcos, L. Pirandello kūrinius).
Jūratė Onaitytė
J. Onaitytė. Teklės vaidmuo (A. Strindbergo Kreditoriai 1981, režisierius G. Padegimas, dailininkas A. Jacovskis, © LATGA, 2020; iš dešinės: Gustavas – V. Masalskis, Adolfas – R. Vaidotas)
J. Onaitytė. Emilės vaidmuo (T. Wilderio Mūsų miestelis 1982, režisierius G. Padegimas, dailininkas J. Arčikauskas, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė Dalia Kernagienė; Džordžas Gibsas – R. Vaidotas)
J. Onaitytė. Hedos Gabler vaidmuo (H. Ibseno Heda Gabler 1998, režisierius G. Varnas, scenografė J. Paulėkaitė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkas J. Statkevičius; Kauno dramos teatras)
Svarbių vaidmenų sukūrė ir kitų režisierių spektakliuose: Gendrolių Tūta ir Ana Regina (A. M. Sluckaitės Smėlio klavyrai 1990, pagal J. Bobrowskį, režisierius J. Jurašas), Jokastė (Sofoklio Karalius Oidipas 2002, režisierius O. Koršunovas), Ponia Roza (Gyvenimas dar prieš akis 2008, pagal R. Gary, režisierė E. Mikulionytė), Kiki (Bernard’o‑Marie Koltèso Sugrįžimas į dykumą 2009, režisierius Artūras Areima), Ilžė (Agniaus Jankevičiaus Gentis), Šimtmetis (Agniaus Jankevičiaus Šventė 2018, abiejų režisierius Agnius Jankevičius), Motina (Aušros pažadas, pagal R. Gary, režisierė Agnė Sunklodaitė, abu 2014), Agutta (Agnės Dilytės Solė ir močiutės 2015, režisierė Agnė Dilytė), Dalia (Birutės Kapustinskaitės Vietiniai 2018, režisierius Paulius Markevičius), Kler Cachanasian (F. Dürrenmatto Senos damos vizitas 2019, režisierius A. Giniotis), Alma (D. Čepauskaitės Kai mes būsim jauni 2023, režisierius Aleksandras Špilevojus, Auksinis scenos kryžius 2024).
Kinas ir televizija
Vaidino kino (Moteris – Moteris ir keturi jos vyrai 1983, Liza – Vilkolakio pėdsakai 1986, režisierius A. Grikevičius, Milda – Siužeto posūkis 1989, režisierius Pēteris Krilovas, Lora – Sinefilija 2021, abiejų režisierius A. Puipa, Lenkauskienė – Duburys 2009, režisierius G. Lukšas, Sidabrinė gervė, Vilės teta – Anarchija Žirmūnuose 2010, režisierius Saulius Drunga, Močiutė – Pilis 2020, režisierė Lina Lužytė) ir televizijos (Pilė – Kaimynai 1979, režisierius V. Bačiulis, Anita – Raudonmedžio rojus 1981, režisierius B. Talačka, Džin – Turtuolis, vargšas 1984, režisierius A. Žebriūnas, Irena – Čia mūsų namai 1984, režisierius Saulius Vosylius) filmuose, televizijos spektakliuose (Ana – Karlas ir Ana 1981, pagal L. Franką, režisierius G. Padegimas, Blanša – T. Williamso Geismų tramvajus 1987, režisierius J. Sabolius). J. Onaitytė santūriomis raiškos priemonėmis kuria emocingus, sudėtingos psichologijos, dramatiškus, stipraus charakterio personažus, subtiliai atskleidžia jų vidinę būseną.
J. Onaitytė. Moters vaidmuo filme Moteris ir keturi jos vyrai (1983, pagal H. Drachmanną, režisierius A. Puipa; iš kairės: Tėvas – A. Šurna, Jaunėlis – S. Balandis)
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (1999). Kristoforas (1999). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius (2003). Sidabrinė gervė (2009). Gedimino ordino Karininko kryžius (2020). Auksinis scenos kryžius (2024).
1706