Račinskáitė Jūratė 1955 05 18Zima (Irkutsko sritis), lietuvių grafikė, scenografė. R. Skučaitės duktė. 1980 baigė Lietuvos dailės institutą (scenografiją). 1980–88 Kauno lėlių teatro vyriausioji dailininkė.
J. Račinskaitė. Iliustracija R. Skučaitės eilėraščių rinkiniui Laiškas sekmadieniui (koliažas, 1998; © LATGA, 2020)
Nuo 1980 dalyvauja dailės parodose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (Frankfurto tarptautinėje knygų mugėje, Bratislavos iliustracijų bienalėje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Estijoje); individualios parodos Niujorke (1990), Vilniuje (1997, 2000, 2001, 2002, 2004, 2006, 2013). Iliustravo knygų vaikams ir suaugusiems: Z. Gaižauskaitės Ta dainelė – aš pati (1982), L. Degėsio Žalias paukštis (1983), V. Žilinskaitės Kumeliuko kerštas (1991), R. Skučaitės Ir nešauki, ir neprašai (1991), Laiškas sekmadieniui (1998, UNESCO apdovanojimas Gražiausia 1999 metų knyga), Takelis iš naujo (2001), Varinis angelas, Aš esu – Kas (abi 2006), Jei nereikėtų skubėti (2009), Cz. Miłoszo Pakelės šunytis (2000), J. Macevičiaus Atsisveikinimas (2006), M. Cvetajevos Į niekur laiškai (2008). Parašė ir iliustravo žaidybinę knygą vaikams Raganyčių burtai (2003).
Sukūrė scenovaizdžių, kostiumų ir lėlių Kauno lėlių teatro (J. Degutytės Pelėdžiuko sapnas 1980, L. Lopejskos Gandriukas ir Kaliausė 1981, J. Saaro Berniukas Žaliapirštis 1981, H. Paukšo Trys raganos paslaptys 1984, V. Matulos Vilkas ir ožiukai 1985), teatro Lėlė (R. Skučaitės Paklydusių atvirukų paslaptis 1983), Šiaulių dramos teatro (Protėvių dangaus žiūrėtų, pagal lietuvių mitologiją 1989) spektakliams, scenovaizdžių ir kostiumų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (K. Chačaturiano Čipolinas 1996), Alytaus miesto teatro (M. Maeterlincko Mėlynoji paukštė 1997, T. Williamso Stiklinis žvėrynas 2001), Kauno dramos teatro (B. Shaw Sudužusių širdžių namai 2008), užsienio teatrų (Krasnodaro miesto Jaunimo teatro, Samaros jaunojo žiūrovo teatro, Teatro/studijos Gran Novokuibyševske) spektakliams.
Grafikai ir scenografijai būdinga subtilumas, koliažiškumas, rytietiška erdvės samprata, nesentimentali romantika, žaidimo elementai, nevienareikšmiai asociatyvūs vaizdiniai. Kūrinių turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
2271