Jùrgaičiai (vokiečių k. Jurgaitschen; nuo 1946 rusiškai Kanaš, lietuvių k. Kanãšas), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Nemano rajone, 17 km į pietvakarius nuo Ragainės, 13 km į pietus nuo Tilžės, Būdupės kairiajame krante, Žilių–Gastų ir Aulavėnų–Ragainės plentų sankirtoje. Nuo 2008 Žilino kaimo gyvenvietės kaimas. 469 gyventojai (2010).
Istorija
Jurgaičiai įkurti Nadruvos žemėje. Gyvenvietė nuo 1525 buvo valsčiaus centras. Iki 1709–11 didžiojo maro bei bado beveik visi Jurgaičių ir apylinkių gyventojai buvo Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai). Po 18 a. pirmos pusės didžiosios vokiškosios kolonizacijos valsčiuje turinčių ūkius lietuvių sodybų 1736 buvo apie 66 % (iš 39 gyvenviečių septyniolikoje gyveno vien lietuvininkai, 7 – daugiausia vokiečiai, 15 – mišriai). 1905 Jurgaičių valsčiuje lietuvininkai sudarė 9,1 % gyventojų, kai kuriuose kaimuose – iki 1/3.
1818–71 Jurgaičiai buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Tilžės (1922–45 Tilžės‑Ragainės) apskrities kaimas.
1845 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (po 1945 suniokota, paversta sandėliu). Pamaldos lietuvių kalba vyko iki 1933 (iki nacionalsocialistų atėjimo į valdžią Vokietijoje). 1848 Jurgaičių parapijoje iš 5340 bendruomenės narių 2563 buvo lietuviai (48 %), 1878 – apie 2000 (32,9 %), 1902 – apie 1900 (29,7 %). 1920 prie gyvenvietės prijungti Freihofas, Klišviečiai ir Sprukiniai.
Per II pasaulinį karą 1945 Jurgaičius užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 gyvenvietė priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–93 Bolšakovo rajono, 1993–2008 Nemano rajono Novokolchoznojės apylinkės kaimas; 1993 kaimui priskirtas Ševeliovas (lietuvių k. Šaulviečiai).
1905 buvo 280, 1910 – 298, 1933 – 512, 1939 – 506, 2002 – 523 gyventojai.
871
415
2271