Moltmann Jürgen (Jurgenas Mòltmanas) 1926 04 08Hamburgas, vokiečių evangelikų teologas. Teol. dr. (1952). Vienas eschatologinės teologijos svarbiausių atstovų. 1945 Belgijoje pateko į britų karo nelaisvę (kalėjo iki 1948); po tikėjimo krizės per karą atnaujino tikėjimą. 1948–52 Göttingene studijavo teologiją; įtakos jam padarė dialektinės teologijos atstovai K. Barthas, D. Bonhoefferis, O. Weberis, filosofai G. F. W. Hegelis ir E. Blochas. Iki 1957 pastorius Bremene. Nuo 1958 dėstė Wuppertalio Bažnytinėje aukštojoje mokykloje. 1963 persikėlė į Boną. 1967–94 sistematinės teologijos profesorius Tübingene. Svarbiausias veikalas Vilties teologija (Theologie der Hoffnung 1964) davė pradžią ir vardą naujai teologijos srovei. Jos esmė – būsimosios Dievo karalystės viltis, su ateities perspektyva susieta eschatologija. J. Moltmanno teologijoje daug vietos skiriama Švenčiausiosios Trejybės slėpiniui (Dievas, būdamas ateities galia, įvykdo didįjį pasikeitimą – ant kryžiaus pasirodo kaip kenčiantis Dievas, susitapatinantis su kenčiančiaisiais), Jėzaus Kristaus Prisikėlimui, kuris yra būsimosios vilties laidas. Bažnyčią laikė mesijine bendruomene, pašaukta atspindėti ateitį; krikščionys turį leisti ateičiai veikti dabartį, priešintis dabarties blogiui, siekti konkrečių pasikeitimų ir spinduliuoti viltį. J. Moltmanno mokymas nutolęs nuo dialektikos, labiau pabrėžia Dievo imanentiškumą (buvimą ir veikimą pasaulyje). J. Moltmannas turėjo įtakos naujoms teologijos srovėms, siekiančioms socialinių ir politinių permainų (išlaisvinimo teologijai ir kitoms). Svarbiausi veikalai: Nukryžiuotasis Dievas (Der gekreuzigte Gott 1972), Bažnyčia dvasios jėgoje (Kirche in der Kraft des Geistes 1975), Dievo Trejybė ir karalystė (Trinität und Reich Gottes 1980), Politinė teologija (Politische Theologie 1984), Dievas kūrinijoje (Gott in der Schöpfung 1985), Jėzaus Kristaus kelias (Der Weg Jesu Christi 1989), Gyvenimo dvasia (Der Geist des Lebens 1991), Dievo atėjimas (Das Kommen Gottes 1995). 2006 išleido autobiografiją Gyvenimo istorija (Lebensgeschichte).
473