Aleknà Jurgis 1873 02 16Sidabrinė (Kuktiškių vlsč.) 1952 10 17Kaunas; palaidotas Petrašiūnų kapinėse, Lietuvos gydytojas, knygnešys, visuomenės veikėjas. Dr. (1910). 1898 baigęs Maskvos universitetą dirbo Smolensko gubernijos ligoninėje ir Šv. Jokūbo ligoninėje Vilniuje.
Jurgis Alekna
1900 keliavo po Europą ir medicinos žinias gilino Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Grįžus į Lietuvą, apkaltintas draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimu iš užsienio ir platinimu, per kratą pas jį buvo rasta žurnalo Varpas numerių. 1900 09 30 carinės valdžios suimtas, daugiau kaip 2 mėn. laikytas Liepojos kalėjime, vėliau Rusijos caro liepimu 1901 jis dvejiems metams buvo ištremtas į Archangelsko (Rusija) guberniją, ten dirbo gydytoju Onegos miesto ligoninėje. 1902 grįžęs į Lietuvą, gydytojavo Ukmergėje, Zarasuose, Rozalime. 1909 Panevėžio apskrityje kovojo su cholera ir dėmėtąja šiltine. Vėliau išvyko į Vieną ir Berlyną studijuoti ausų, nosies ir gerklės ligų, įgijo medicinos daktaro mokslinį laipsnį. 1910 grįžo į Lietuvą, gyveno ir gydytojavo Kaune.
I pasaulinio karo metais jis vėl paliko Lietuvą ir išvyko į Rusiją, kur dirbo Raudonojo Kryžiaus vyriausioje šiaurės fronto tarnyboje. Grįžęs į Lietuvą įsitraukė į Lietuvos Tarybos (kooptuotas 1918 07 13) veiklą. Lietuvai atkūrus nepriklausomą valstybę buvo vidaus reikalų viceministru (1918 pabaigoje–1919 03). 1919 (su kitais) įkūrė Kauno medicinos draugiją ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją (1936–40 jos pirmininkas).
1920 (su kitais) suorganizavo Kaune Aukštuosius kursus ir juose dėstė. Ilgus metus buvo Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės Ausų, nosies ir gerklės skyriaus vedėjas. Bendradarbiavo Vilniaus žiniose, Medicinoje. 1919 kartu su P. Sližiu inicijavo Lietuvos skautų draugijos rėmimą ir steigimą. Įsteigus Lietuvos skautų draugiją ir nustačius Lietuvos skautijos organizacinę tvarką, J. Alekna buvo išrinktas jos valdybos pirmininku. 1922–25 tapo pirmuoju Lietuvos skautų šefu, 1930–40 – šefo pavaduotoju, nuo 1933 dar ir vyresniuoju skautininku. Geležinio Vilko ordinas (1925).