paminklas J. A. Pabrėžai Kretingoje (skulptorius A. Bosas; © LATGA, 2020)
Pãbrėža Jurgis Ambraziejus 1771 01 15Večiai (prie Lenkimų) 1849 10 30Kretinga, kunigas, vienuolis, pedagogas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas ir mokslo terminijos kūrėjas, bibliofilas. 1786–92 mokėsi Kretingos gimnazijoje, 1793–94 studijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojoje mokykloje. Dalyvavo 1794 sukilime. 1794 įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Varniuose, 1796 įšventintas kunigu; 1796–1817 vikaras, altaristas Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Plungėje, Kartenoje. Garsėjo kaip pamokslininkas, liaudies medicinos žinovas ir gydytojas. 1816 įstojo į Kretingos bernardinų vienuolyną, 1817 davęs įžadus tapo pranciškonu, gavo Ambraziejaus vardą. Pasirinko neturto atžvilgiu lengvesnį vienuolio tretininko statusą. Nuo 1817 Kretingos bernardinų mokykloje dėstė lotynų kalbą, gamtos mokslus, tikybą. Parašė lotynų kalbos ir geografijos vadovėlių.
1821 paskirtas Kretingos vienuolyno pamokslininku, buvo nuodėmklausys. Vienuolyne atsidėjo mokslinei veiklai, rinko ir aprašė Žemaitijos augalus, gretimose parapijose garsėjo kaip liaudies medicinos mokovas.
Palaikė ryšius su žemaičių kultūros sąjūdžio dalyviais, mokslininkais S. Daukantu, J. K. Gintila, Silvestru Rucevičiumi, M. Valančiumi, J. Jundzilu, J. F. Wolfgangu, laiškuose jiems grindė mokslo terminiją, susikurtą pajūrio žemaičių rašybą. Sukūrė savitą žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, ketino norminti žemaičių tarmes ir kurti bendrinę rašomąją žemaičių kalbą. Savo biblioteką (daugiau kaip 400 tomų, vyravo botanikos, praktinės medicinos, teologijos veikalai, populiarūs žurnalai) pradėjo komplektuoti vikaraudamas, knygas siųsdavosi iš Vilniaus, Rygos, Sankt Peterburgo.
Parašė veikalų apie botaniką: Promyczek Zwiastujący Tablicę Chorób (1827), Lotyniškai‑žemaitišką botanikos žodyną (apie 1829), knygą Augalų sistema (Taislius augyminis, parašyta 1843, išleista 1900), veikalų apie religiją: Mokslas apie gerą mirtį (Mokslós Rodąs Ko reyk Noręt Geró smerczió nóumyrty 1844), Dvasinės pratybos (Rekólekcyjys dwasiszkas i tris dyinas padalitas 1846), Sąžinės apskaita (Parkratyma tąn sąuźines parašyta 1846, išleista 1869). Paliko pamokslų rinkinių Pamokymų knyga (Kninga turinti savyje kozonius 1798–1822), Įvairūs pamokslai (Pamokslai vairingose materijose).
Domėjosi botanika (turėjo apie 800 augalų herbariumą, kūrė botanikos, augalų morfologijos lietuvišką terminiją, knygoje Augalų sistema pagal C. von Linné metodiką aprašė apie 250 augalų genčių ir daugiau kaip 400 jų rūšių), medicina (parašė medicinos, farmakognozijos veikalų).
Rašė eilėraščius lenkų ir lietuvių kalbomis, žymiausi – Esu sau žmogelis šarpus kožname darbe ir Apie pypkininką – tapo liaudies dainomis.
J. A. Pabrėžos rankraščiai ir knygos saugomi Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos muziejuose, bibliotekose; didžiausia dalis – Vilniaus universiteto, Kauno viešojoje ir Kauno technologijos universiteto bibliotekose.
R: J. A. Pabrėža Taislius augyminis Vilnius 2009. Jurgis Pabrėža Vilnius 1972; V. Gidžiūnas O. F. M. Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) Roma–Vilnius 1993.
1097
-Ambraziejus