Jurgis Bučas
Bùčas Jurgis 1936 01 05Melgužio Didžiojo dvaras (Kriukų vlsč.), lietuvių architektas, kraštotvarkos specialistas, paveldosaugininkas. Habil. dr. (hum. m.; 1994). Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto narys (nuo 1990), Lietuvos Kultūros vertybių apsaugos departamento aukščiausios kategorijos ekspertas (nuo 1995), UNESCO ekspertas Rytų Europos kultūrinių kraštovaizdžių nominacijai į Pasaulio paveldo sąrašą (nuo 1999).
Išsilavinimas ir veikla
1962 baigė Kauno politechnikos institutą, 1995–2015 dėstė jame (nuo 1991 Kauno technologijos universitetas), 2000–15 Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas (šios katedros įkūrimo iniaciatorius) ir Kraštotvarkos centro direktorius; profesorius (1996), profesorius emeritas (nuo 2015). 1962–65 Ukmergės rajono vyriausiasis architektas. 1968–72 Kauno miesto K. Požėlos rajono architektas. 1972–75 Kultūros paminklų konservavimo restauravimo instituto Kauno skyriaus viršininkas. 1975–90 ir 1994–2010 dirbo Architektūros ir statybos institute Kaune (vyriausiasis mokslinis bendradarbis). 1990–94 Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos vyriausiasis specialistas, 1994–98 – konsultantas‑ekspertas. 1994–95 Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto prorektorius mokslui, 1995–2000 vyriausiasis mokslinis bendradarbis. 1995–2005 dėstė Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Klaipėdos universitete, Lietuvos žemės ūkio universitete Kaune, Šiaulių universitete.
Projektai
Su kitais parengė apie 40 projektų; svarbiausi – Žemaitijos (1980, 1995), Dzūkijos (1990, 1995), Kuršių nerijos (1994, 1995 V. Adamkaus diplomas), Aukštaitijos (1995) nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko (1990) planavimo schemos; Vilniaus–Kauno ir Lietuvos pajūrio (1987, 1988) kompleksinės gamtos apsaugos schemos; Lietuvos nacionalinė turizmo plėtojimo programa (1993).
Dalyvavo rengiant Birštono, Druskininkų, Palangos kurortų bendruosius (buvusius generalinius) planus ir jų įtakos zonų kraštovaizdžio tvarkymo schemas (1982, 1987, 1994). Parengė Veršvos, Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinių planus, Paparčių istorinio‑archeologinio draustinio steigimo ir tvarkymo planus (1994, 2001, 2002), Siesarties upės ir jos gretimybių kraštovaizdžio draustinio steigimo siūlymus (2013), su kitais – Kelmės, Kretingos miestų plėtros planus (1995, 1996), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (1996–98), Panemunių, Veisiejų, Metelių, Gražutės, Kauno marių regioninių parkų planavimo schemas (1997–98), Kauno miesto bendrąjį planą (1998–2002), dolomito kasinių Petrašiūnuose (Pakruojo rajonas) antrinės panaudos galimybių kraštotvarkinę studiją ir teritorijos specialųjį marketingo planą rekreaciniam pramoginiam naudojimui (2010).
Knygos
Parašė monografijas Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės (1988), Lietuvos kraštovaizdžio saugotinų kultūros vertybių sistemos formavimo ir apsaugos metodologiniai pagrindai (1993), Kuršių nerijos nacionalinis parkas (2001), KTU pastatai: Istorija ir architektūra (su kitais, 2001), Trakų istorinis nacionalinis parkas (2015); vadovėlį Kraštotvarkos pagrindai (2001).
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko kryžius (2002), Lietuvos mokslo premija (2003).
2360
2271