Jurgis Gaižauskas
Jurgis Gaižauskas (centre; kapelų šventės Grok, Jurgeli koncertas Kaune, 1991)
Gaižáuskas Jurgis 1922 10 25Karužalaukis (Ukmergės apskr.) 2009 05 24Vilnius, lietuvių kompozitorius, smuikininkas, pedagogas. 1940–43 studijavo Kauno konservatorijoje (V. Motiekaičio smuiko klasėje; muzikos teorines diciplinas pas V. J. Jakubėną), 1943–45 Vienoje mokėsi privačiai (pas N. M. von Springerį kompozicijos ir polifonijos, pas B. Walterį vargonavimo), 1945–49 Kauno konservatorijoje (L. Hajóso, K. Matiuko smuiko klasėse). Baigė Lietuvos konservatoriją (1950 J. Targonskio smuiko, 1953 A. Račiūno kompozicijos klasę). 1943–45 Vienoje Radiofono simfoninio orkestro altininkas. 1946–53 Kauno konservatorijos, Lietuvos konservatorijos koncertmeisteris, dėstytojas asistentas. 1953–93 dėstė Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje, 1993–97 Vilniaus konservatorijoje; 1953–72 Muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėjas.
Mokiniai: P. Dikčius, T. Makačinas, A. Martinaitis, M. Novikas, A. V. Raudonikis, A. Rekašius, G. Savinienė, G. Vanagaitė.
1957–77 Lietuvos radijos ir televizijos kaimo kapelos, 1965–90 kaimo kapelos Galvė vadovas; koncertavo Belgijoje, Nyderlanduose (1972 muzikos festivalio aukso medalis), Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Graikijoje. Nuo 1965 Lietuvos dainų švenčių, kaimo kapelų, festivalių dirigentas, konsultantas. Jo veikla turėjo įtakos lietuvių kaimo kapelų tendencijoms.
Kūriniai
Kūriniai (daugiau kaip 1200): operos Buratinas (1968), Nemunėlė (2002), Jaučio trobelė (2003), opera baletas Drevinukas (2000), operetės Ramunė (1961), Linksmoji kapela (1976), Duona ir žmogus (1986), 4 kantatos (Ant Drūkšių ežero 1960, Leninas siunčia dovanas 1970, 1976, Mano Lietuva 1989, Australijos lietuvių chorinės muzikos III premija 1989), 9 simfonijos (1956–2000), 2 simfoninės poemos (Aušra 1953, Kauno didvyriams atminti 1960), simfoninė siuita Nemuno vaizdai (1965), Herojinė uvertiūra (1971), Girių šokių siuita (1976), Preliudija ir Pasakalija (1996) simfoniniam orkestrui, koncertai smuikui (I 1950, II 1992), altui, smuikui ir violončelei (1993), kanklėms (1974), parafrazė smuikui ir simfoniniam orkestrui (1966), Scherzo klarnetui ir simfoniniam orkestrui (1969), Šešios šypsenos smuikui ir styginių orkestrui (1969), uvertiūra (1966), variacijos Šypsena (1971) styginių orkestrui, 5 styginių kvartetai (1957, 1960, 1975 Pajūrio etiudai, 1987, 1991), 2 styginių trio (1981, 1997), fortepijoninis trio (1981), sonatos – fortepijonui (1950), 9 smuikui ir fortepijonui (1962–2001), violončelei ir fortepijonui (1972), birbynei ir fortepijonui (Paukščių sonata 1976), kontrabosui ir fortepijonui (1978), 3 altui ir fortepijonui (visos 1990), concertino smuikui ir fortepijonui (1986), siuitos – 3 balsui ir styginių kvartetui (M. K. Čiurlionio tėviškėje 1975, Petras Kurmelis 1976, 1991), pučiamųjų kvintetui (Juodkrantės eskizai 1977), birbynių kvintetui Svečiuose pas dzūkus, trombonui ir fortepijonui (abi 1966), gitarai solo (Lietuviška siuita 1978), variacijos styginių kvartetui (1944), pasakalija vargonams (1945), 24 preliudai ir fugos (1972), Septyni muzikiniai momentai (1987) fortepijonui, kūriniai pučiamųjų, liaudies instrumentų orkestrams, dainos, romansai, religinės ir liturginės giesmės solistams, ansambliams, chorams, vokaliniai ciklai, dramos spektaklių, radijo vaidinimų muzika, išplėtotos ir harmonizuotos liaudies dainos.
Kūryba neoromantinio pobūdžio, dažnai programiška.
Apdovanojimai
Lietuvos Lenino komjaunimo premija (1972), Choreografijos III (1977, su J. Karosu) ir II (1983) premija, J. Švedo II (1979) ir III (1984) premija, LSSR valstybinė premija (1986), Australijos lietuvių chorinės muzikos III premija (1989), Gedimino ordino Karininko kryžius (1994), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2009).
1352