Gliaudà Jurgis 1906 07 04Tobolsk (Rusija) 1996 01 03West Covina (Kalifornijos valstija, palaidotas Los Andžele), lietuvių rašytojas. 1938 baigė Vytauto Didžiojo universitetą (teisę). Dirbo Pašto valdyboje, nuo 1942 – advokatu. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1945–47 gyveno Šveicarijoje. 1947 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, gyveno Detroite, aktyviai dalyvavo išeivijos visuomeninėje veikloje, 1949–52 žurnalo Lietuvis teisininkas-redaktorius. Nuo 1953 gyveno Los Andžele, 1954–55 Lietuvių mokslo instituto pirmininkas. Parašė eilėraščių (rinkinys Ave, America! 1950), vaizdelių (rinkinys Gęstanti saulė 1954), romanų (Namai ant smėlio 1952, anglų k. 1963, Ora pro nobis 1953, Raidžių pasėliai 1955, Šikšnosparnių sostas 1960, Ikaro sonata 1961, anglų k. 1968, Agonija 1965, anglų kalba 1984, Delfino ženkle 1966, Liepsnos ir apmaudo ąsočiai 1969, Aitvarai ir giria 1970, Brėkšmės našta 1972, Sunkiausiu keliu 1973, Pagairė 1975, Narsa gyventi 1978, Perlojos respublika 1979, Baltos vėliavos, Kovo ketvirtoji, abu 1984, Ganytojas ir vilkai, Atolas – koralų sala, abu 1986), novelių (rinkiniai Taikos rytas 1972, Bausmė 1980), novelę Teismas biržely (1977), dramų (Kaukių balius, pastatyta 1965, Čiurlionis, pastatyta 1966, 1978, Naktis, pastatyta 1974, išleista 1989). Parašė dokumentinę knygą Šv. Kazimiero parapija Los Angeles mieste: istoriniai bruožai, 1941–1966 (1966), lietuvių ir anglų kalba išleido beletrizuotą apybraižą Simas (1971, apie Simą Kudirką). J. Gliaudos kūryboje vyrauja Lietuvos istorijos temos (spaudos draudimas, SSRS okupacija, partizanų pasipriešinimo kova), vaizduojami tragiški žmonių likimai per II pasaulinį karą, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, nagrinėjami žmonių tarpusavio santykių ir dorovės klausimai, keliama lietuvybės išlaikymo svetimame krašte problema. Vėlyvojoje kūryboje yra įtaigių natūralistinio vaizdavimo scenų, ironijos apraiškų.
2271