Radvilà Jurgis 1556 05 31Lukiškės (Vilnius) 1600 01 21Roma (palaidotas Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje), Vilniaus vyskupas ordinaras. Kardinolas (1583). Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Albrechto (1558–92) ir Stanislovo Pamaldžiojo (1559–99) Radvilų brolis. Olykos (Voluinės sr.) ir Nesvyžiaus kunigaikštis. Evangelikas reformatas, vėliau katalikas.
1570 išsiųstas studijuoti į Leipcigo universitetą. 1571 susipažino su jėzuitais, pas juos mokėsi Poznanės, vėliau Vilniaus kolegijoje. Nuo 1573 Vilniuje mokėsi pas Petrą Skargą. 1574 viešai išpažino katalikybę ir popiežiaus Grigaliaus XIII paskirtas Vilniaus vyskupo koadjutoriumi (pagalbininku) su įpėdinystės teise. 1575–77 Romoje studijavo filosofiją ir teologiją. Brolio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio reikalavimu 1577 išsiųstas į Lietuvą, norėjo tapti jėzuitu. 1578 su broliu Albrechtu išvyko į Santjago de Compostelą, ketino keliauti į Jeruzalę, bet mirus Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui turėjo perimti jo pareigas ir 1581 grįžo į Vilnių. Kovojo su protestantizmu (jo liepimu degintos protestantiškos knygos), 1581 uždraudė be jo leidimo Vilniuje spausdinti protestantiškas knygas ir pro vyskupo rūmus protestantams rengti laidotuvių procesijas.
Vilniaus vyskupas ordinaras Jurgis Radvila (aliejus, 17 a., nežinomas dailininkas, Lietuvos dailės muziejus)
1582 įsteigė Vilniaus vyskupijos seminariją, sušaukė Vilniaus vyskupijos sinodą ir ganytojišku laišku paskelbė jo nutarimus. 1583 Rygoje įšventintas kunigu, po kelių mėnesių – Vilniaus vyskupu. 1582–86 buvo Uždauguvio administratorius. 1582–84 padėjo rengti Trečiąjį Lietuvos Statutą (1588). 1584 ir 1588–90 vizitavo Vilniaus vyskupiją. 1586 Romoje gavo kardinolo skrybėlę ir titulinę Šv. Siksto bažnyčią. 1591 ir 1592 dalyvavo konklavoje. Būdamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, 1591 paskirtas Krokuvos vyskupu. Rūpinosi Brastos bažnytinės unijos (1596) sudarymu. 1593 sušaukė Krokuvos vyskupijos sinodą, uoliai vizitavo vyskupiją, ypač 1597–98. Buvo vienas artimiausių Zigmanto Vazos patarėjų; 1592 palaimino jo santuoką su Ona Habsburgaite. Mirė Romoje nuvykęs į Šventųjų metų atidarymo iškilmes.
Parašė atsiminimų apie kelionę į Italiją (1575, lotynų kalba, išspausdinta su vertimu į lietuvių kalbą 2001).
526