Jurgis Savickis

Savckis Jurgis, slap. Rimošius 1890 05 04Pagausantis (Ariogalos vlsč., Kauno apskr.) 1952 12 22Roquebrune‑Cap‑Martin (Pajūrio Alpių departamentas, Prancūzija), lietuvių rašytojas, diplomatas. Dailininko A. Savicko tėvas.

Biografija

1911–12 Sankt Peterburge lankė žemės ūkio kursus ir dailės studiją. 1913 įstojo į Krokuvos dailės akademiją. Kilus I pasauliniam karui atsidūrė Petrograde, tapo Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu.

Jurgis Savickis

1915 išvyko į Kopenhagą, kur rūpinosi karo belaisviais lietuviais Vokietijos stovyklose. Išmokęs danų kalbą rašė į spaudą, sudarė danų mokslininko Å. M. Benedictseno ir lietuvių autorių (J. Aleknos, J. Aukštuolio, J. Goštauto, I. Šeiniaus, J. Tumo‑Vaižganto) straipsnių rinkinį Priešaušris (Lysskaer 1919). 1919 paskirtas oficialiu atstovu Danijoje, reziduodamas Kopenhagoje 1921–23 Lietuvai atstovavo ir Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, nuo 1924 atstovas Suomijoje. 1927–29 Užsienio reikalų ministerijos Teisių ir administracijos departamento direktorius, nuo 1928 vadovavo ir Valstybės teatrui. 1930–37 nepaprastasis pasiuntinys Švedijoje. 1938 Lietuvos atstovas Latvijoje, 1939–40 nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos Ženevoje.

SSRS okupavus Lietuvą pasiliko Pietų Prancūzijoje, kur 1935 buvo įsigijęs žemės, statėsi vilą, kurią pavadino Ariogala. II pasaulinio karo metais vertėsi iš sklypo – augino ir pardavinėjo daržoves, spaudė alyvuogių aliejų.

Kūryba

Debiutavo 1910 laikraštyje Lietuvos žinios lyrine novele Dienos kančios, kurioje pasakojama apie vienišumą, mylimajai nuėjus su turtingesniu. J. Savickis – vienos temos ir įvairuojančių kompozicijų – nuo pabrėžto glaustumo iki mini apysakų ir romanų – prozininkas, domėjęsis ekspresionizmu, futuristiniais bandymais dailėje, rašęs apie kiną. Novelių rinkiniai Šventadienio sonetai, Ties aukštu sostu (abu 1922) – ryškiausi greta keturvėjininkų prozos stiliaus naujovėmis, išsiskyrė antitradiciškumu: vietoj charakterių – simbolinės figūros, nematomo režisieriaus paverstos marionetėmis, vietoj aiškumo – galvosūkį primenantys antrieji pasakojimo planai, kuriuos iššifruoti padeda tik išankstinis autoriaus pažiūrų ir būdo pažinimas. Vaizdavo nuo aistros turtėti, gyventi ne pagal galimybes pakvaišusius, daugiau somnambuliškus nei gyvus veikėjus.

Jurgis Savickis

Novelių rinkiniai Raudoni batukai (1951) nuo ankstesnių rinkinių skiriasi hedonistiniu žvilgsniu į gyvenimą. Apysakai Mano geriausias draugas (1952) būdinga išgrynintas lyrizmas. Romane Šventoji Lietuva (1952) parodijavo socialistus anarchistus, teigė darbų ir luomų santarvę. Išleido kelionių apybraižų knygas Kelionė per Lietuvą (En rejse gennen Litauen 1919), Atostogos (1928), Truputis Afrikos (1934), Kelionės (2 t. 1938); jos daugiau žanro antipodai nei etalonai, kur ne tiek informuojama apie aplinką, kiek ji kuriama. Beletrizuotame dienoraštyje Žemė dega (2 t., išleista 1956), skirtame II pasauliniam karui, fiksuojami karo įvykių Prancūzijos ir Italijos pasienyje išgyvenimai, o totali beprasmybė įveikiama fiziniu darbu ir kūryba. Autentiškas pasakojimas, persmelktas minties apie nesikeičiančią ir netobulėjančią žmoniją, iškelia kūrinį į geriausių karo temos kūrinių gretą. Dar išleista J. Savickio novelių rinkiniai Novelės (1967), Vasaros kaitros (1997 ²2011).

R: Raštai 6 t. Vilnius 1990–99. L: D. Sauka Jurgis Savickis: XX amžiaus literatūros šifras Vilnius 1994; J. Žėkaitė Jurgis Savickis Vilnius 1994, Apie Jurgį Savickį: atsiminimai, dokumentai, kritika Vilnius 2000; Jurgis Savickis: mokslinės konferencijos, skirtos Jurgio Savickio 110-osioms gimimo metinėms paminėti, pranešimai / sud. L. Mačianskaitė Vilnius 2001; J. Brazauskas Gyvenimas šėlsta nevilties agonijoje: Jurgis Savickis – rašytojas ir diplomatas: Biografinė apybraiža Vilnius 2019.

527