Tilvỹtis Jurgis, literatūrinis slapyvardis Žálvarnis 1880 04 20Gaidžiai (Tauragnų vlsč., Ukmergės apskr.) 1931 12 24Panevėžys (palaidotas Marijampolėje), Lietuvos katalikų kunigas, poetas. T. Tilvyčio brolis. Marijonas (1922). 1903 baigęs Žemaičių kunigų seminariją įšventintas kunigu ir paskirtas Krinčino parapijos vikaru. 1908 paskirtas Paįstrio klebonu, rūpinosi Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios (pastatyta 1910) statyba. Suorganizavo blaivybės draugijos skyrių, įsteigė Saulės mokyklą, įkūrė bibliotekėlę. 1916–21 Šėtos bažnyčios rektorius. Nuo 1922 gyveno Marijampolėje, dėstė Marijampolės gimnazijoje. Nuo 1927 Panevėžio Švenčiausiosios Trejybės (marijonų) bažnyčios rektorius. Buvo Panevėžio vyskupijos socialinės ir labdarystės reikalų sekretorius, Šv. Vincento Pauliečio draugijos, ateitininkų ir pavasarininkų organizacijų vadovas. Bendradarbiavo leidiniuose Šaltinėlis, Viltis, Lietuvių laikraštis, Draugija, Bažnytinė apžvalga, Tiesos kelias.
Parašė eilėraščių (rinkiniai: Dienelei brėkštant 1909, Rūtų saujelė 1912), poemas Daujėnai, Paįstriečiai (abi 1910), Palaimintasis triūsas (1912), libretą Per skausmus į laimę: Iš gyvenimo patriarko Jobo (1912), išvertė giesmių (rinkiniai Giesmės už mirusius 1918, Giesmynas 1930).