Tiškẽvičius Jurgis (lenk. Jerzy Tyszkiewicz) 1596Vištytis 1656Karaliaučius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religinis veikėjas, vyskupas. Iš Tiškevičių. Kunigas (1622). Studijavo jėzuitų kolegijose Vilniuje, Liubline, Poznanėje, Krokuvos akademijoje. 1626–28 Vilniaus kanauninkas, 1628–33 – sufraganas, 1633–49 – Žemaičių, 1649–56 – Vilniaus vyskupas. Vizituodamas Žemaičių vyskupijos parapijas ragino didikus statyti naujas bažnyčias. Jo lėšomis 1644 pastatyta bažnyčia Kuliuose. Žemaičių vyskupiją padalijo į 6 dekanatus. J. Tiškevičiaus rūpesčiu išplėsta kunigų seminarija, 1635 Varniams suteikta Magdeburgo teisė. Ragino vyskupijos kunigus prie parapijų steigti pradžios mokyklas. Daugumos vyskupijos valdų valstiečius pervedė nuo duoklės į činšą. 1637 įkūrė Žemaičių Kalvariją, 1639 Kražiuose – pirmąjį Lietuvoje moterų (benediktinių) vienuolyną, 1643 Raseiniuose ir Virbalyje – dominikonų vienuolynus.
Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius (Jeremijaus Falcko vario raižinys, apie 1650, išspausdinta Georgijaus Försterio Gdanske; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Kaip Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys 1638 lankėsi pas popiežių Urboną VIII, 1645 vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų delegacijai Torunės derybose su protestantais. 1655 su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikais prašė Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo karinės pagalbos prieš Rusijos kariuomenę (per 1654–67 Abiejų Tautų Respublikos karą su Rusija). 1655 dalyvavo sudarant pradinį Kėdainių sutarties variantą. Rusijos kariuomenei 1655 užėmus Vilnių, pasitraukė į Prūsiją.
J. Tiškevičiaus De perfectione (išleista 1624 Krokuvoje) antraštinis lapas (Jogailos universiteto biblioteka Krokuvoje)
2454