Valtỹs Jurgis (slap. Tundra, Dunda, Lokys, Viesulas) 1910 03 22Pūstauniškiai (Lukšių vlsč.) 1945 10 07prie Pūstauniškių (vėliau palaidotas Lukšių kapinėse), Lietuvos karo ir pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Kapitonas (1939).
1931 baigė Karo mokyklą Kaune, paskirtas Pirmojo pėstininkų pulko 1‑osios kuopos jaunesniuoju karininku, 1934 05 17 – šios kuopos būrio vadu. 1934 09 11 perkeltas į 4‑ąją atskirąją pėstininkų kuopą, 1935 07 20 – į Septintąjį pėstininkų pulką. 1936 04 13 paskirtas 1‑ojo bataliono švietimo vadovu. 1936 09 15 perkeltas į Tauragės įgulą ir paskirtas 1‑osios (dviratininkų) kuopos būrio vadu. 1940 buvo 7‑ojo pėstininkų pulko 6‑osios kuopos vadas. 06 15 SSRS okupavus Lietuvą ir likviduojant jos kariuomenę, 10 03 paskirtas SSRS kariuomenės Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso 184‑osios divizijos 297‑ojo pulko kuopos vadu. 1941 06 22 kilus SSRS–Vokietijos karui iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. 1941 07 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įguloje, 1941–43 – Vilniaus kriminalinėje policijoje. 1942 09 01 įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1944 Sovietų Sąjungai reokupavus Lietuvą 1945 04 įsitraukė į partizaninę kovą, tapo Stirnos rinktinės partizanu. Telkė partizanų grupes, veikiančias Paežerėlių, Plokščių, Lekėčių, Lukšių ir kituose aplinkiniuose valsčiuose. Leido pogrindžio laikraštį Laisvės kovotojas.
Jurgis Valtys
1945 05 12 vadovavo Valkų mūšiui. Rugpjūtį užmezgė ryšius su Tauro apygardos vadovybe ir Lietuvos laisvės armija, iš jų gaudavo pogrindinės spaudos ir veiklos direktyvas. Žuvo išduotas; kūnas niekintas Lukšiuose, vėliau palaidotas Lukšių kapinėse. J. Valčio žūties vietoje pastatytas paminklas.
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 8 Vilnius 2008.
Tundra; Dunda; Lokys; Viesulas; -Jurgis Valtys