Vlemas Jurgis 1938 11 20Klaipėda, lietuvių branduolinės energetikos inžinierius. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1987; nuo 2013 narys emeritas), Švedijos karališkosios inžinerijos mokslų akademijos (1994), Suomijos technologijų akademijos (2001) narys. Habil. dr. (technol. m.; techn. m. dr. 1980).
Išsilavinimas ir veikla
1956–58 mokėsi Kauno politechnikos institute, 1962 baigė Maskvos energetikos institutą, 1962–65 šio instituto aspirantas. 1966–2012 dirbo Lietuvos energetikos institute (1969–95 veikė kitais pavadinimais), 1966–73 vyresnysis mokslo darbuotojas, 1973–81 laboratorijos vedėjas, 1981–2004 direktorius, 2004–12 vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Mokslo tarybos pirmininkas. 1975–84 dėstė Kauno politechnikos institute; profesorius (1983; nuo 2016 profesorius emeritas). Nuo 1991 Lietuvos mokslų akademijos energetikos mokslų sekcijos pirmininkas. 1993–2008 Lietuvos branduolinės saugos konsultacinio komiteto, 2000–08 bendrovės Lietuvos energija valdybos pirmininkas. 1989–90 Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, 1989–93 Atkūrimo tarybos ir Atkuriamojo senato pirmininkas, 2006–10 Senato pirmininkas.
Jurgis Vilemas
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys: branduolinių reaktorių termohidrodinaminių procesų tyrimas, hidrodinamikos ir dujų dinamikos dėsningumai, branduolinių jėgainių saugos problemos, energetinė ekonomika ir politika. Paskelbė daugiau kaip 270 mokslinių straipsnių. 11 išradimų.
Knygos
Monografijos: Šilumos atidavimas žiediniuose kanaluose, aušinamuose dujomis (su B. Čėsna ir Viktoru Survila, 1977, rusų kalba, 1987, anglų kalba), Šilumos mainų intensyvinimas dujomis aušinamuose kanaluose (1989, rusų kalba, 1994, anglų kalba), Termogravitacijos ir išcentrinių jėgų įtaka šilumos mainams dujomis aušinamuose kanaluose (1992, rusų kalba, 1998, anglų kalba).
Apdovanojimai
Lietuvos mokslo premija (1996, su kitais). A. Žukausko premija (2003). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1997). Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis (2020).