Kuznecov Jurij (Jurijus Kuznecòvas) 1941 02 11Leningradskaja (Krasnodaro kr.) 2003 11 17Maskva, rusų poetas. Rusų filologijos akademijos narys (1997). 1965–70 studijavo M. Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje. 1971–1976 dirbo leidykloje Sovremennik redaktoriumi.
Poezijoje (rinkiniai Audra / Groza 1966, Pasaulio kraštas – už pirmo kampo / Kraj sveta – za pervym uglom 1976, Išėjus į vieškelį siela atsigręžė / Vychodja na dorogu, duša ogljanulas′ 1978, Išleisiu savo sielą į laisvę / Otpuščju svoju dušu na volju 1981, Rusiškas mazgas / Russkij uzel 1983, Po amžino mūšio / Posle večnogo boja 1989, Belaukiant dangaus ženklo / Ožidaja nebesnogo znaka 1992, Sudie! Susitiksime kalėjime / Do svidanija! Vstretimsja v tjur′me 1995, Iki paskutinės ribos / Do poslednego kraja 2001) vyrauja tragiški pasaulio ir žmogaus lemties motyvai, vyro ir moters, kaip priešingų pradmenų, tema, piešiamas Rusijos siurrealistinis vaizdas; būdinga filosofinė mitologinė pasaulėjauta, originali simbolika, lyrinė intonacija.
Išleido poezijos vertimų rinktinę Persodintos gėlės (Peresažennye cvety 1990).
2771