Liubimov Jurij (rus. Юрий Любимов; Jurijus Liubmovas) 1917 09 30Jaroslavl 2014 10 05Maskva, rusų aktorius, režisierius, pedagogas. 1939 baigė B. Ščiukino teatro mokyklą Maskvoje, 1953–64 joje dėstė. 1946–64 J. Vachtangovo teatro aktorius (sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų), režisierius (2012 čia režisavo spektaklį Demonai, pagal F. Dostojevskį). 5–7 dešimtmetyje sukūrė daugiau kaip 20 vaidmenų kine.
1963 su B. Ščiukino teatro mokyklos studentais pastatė jų diplominį spektaklį B. Brechto Gerasis žmogus iš Sezuano. Po jo sėkmės 1964 įkūrė Teatr na Taganke Maskvoje (trupės branduolį sudarė šio spektaklio aktoriai), iki 1984 ir 1989–2011 vyriausiasis režisierius. Teatr na Taganke Maskvoje režisavo daugiau kaip 50 spektaklių, svarbesni: Dešimt dienų, kurios sukrėtė pasaulį (1965, pagal J. Reedą), B. Brechto Galilėjaus gyvenimas (1966), Motina (1969, pagal M. Gorkį), W. Shakespeare’o Hamletas (1971), Meistras ir Margarita (1977, pagal M. Bulgakovą), Nusikaltimas ir bausmė (1979), Broliai Karamazovai (1997, abu pagal F. Dostojevskį), A. Čechovo Trys seserys (1981), Vladimiras Vysockis, A. Puškino Borisas Godunovas (abu 1981 uždrausti, 1988 atkurti), N. Erdmano Savižudis (1990), Živagas / Daktaras (1993, pagal B. Pasternaką), P. Weisso Maratas ir markizas de Sade’as (1998), J. W. Goethe’s Faustas (2002), Sofoklio Antigonė (2006), Pilis (2008, pagal F. Kafką), Arabeskos (2009, pagal N. Gogolį), Kaukė ir Siela.
Jurij Liubimov
Nuo 1975 Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje kūrė dramos ir operos (teatruose La Scala Milane, Grand Opéra Paryžiuje, Covent Garden Londone) spektaklius. 1984 iš J. Liubimovo atimta SSRS pilietybė (jis buvo priverstas emigruoti), 1989 grąžinta. Spektakliuose taikė V. Mejerholdo, J. Vachtangovo, B. Brechto teatro teorijos elementus, derino atvirą pilietinį patosą, politinio, gatvės teatro estetiką su dorovinių, psichologinių kolizijų analize, lyrinėmis, poetinėmis temomis. Spektakliams būdinga raiškus teatrališkumas, ezopinė kalba, tiesioginis kreipimasis į žiūrovus.
1706