Nagibin Jurij (rus. Юрий Нагибин, Jurijus Nagbinas) 1920 04 03Maskva 1994 06 17Maskva, rusų rašytojas.
1938 įstojo į Medicinos institutą Maskvoje, vėliau perėjo studijuoti į Sąjunginio kinematografijos instituto Scenaristų fakultetą. Dalyvavo SSRS–Vokietijos kare.
Kūrinius pradėjo skelbti 1940 metais. Parašė apsakymų (rinkiniai Žmogus iš fronto / Čelovek s fronta 1943, Gera širdis / Bol′šoe serdce 1944, Žiemos ąžuolas / Zimnij dub 1955, Tolima ir artima / Daljokoe i blizkoe 1965, Mano vaikystės skersgatviai / Pereulki moego detstva 1971), apysakų (Sunki laimė / Trudnoe sčast'e 1956, Trubnikovo gyvenimo puslapiai / Stranicy žizni Trubnikova 1963, filmas pavadinimu Pirmininkas / Predsedatel′ 1965, režisierius A. Saltykovas, Tamsa tunelio gale / T′ma v konce tunelja, išleista 1994, vadinama apysaka–testamentu, pesimistiškiausias J. Nagibino kūrinys), kino scenarijų, tarp jų Paskutinė atostogų diena, su A. Čerčenka ir A. Žebriūnu (kitose šalyse rodytas pavadinimu Mergaitė ir aidas / Devočka i echo 1964, režisierius A. Žebriūnas, Locarno kino festivalio prizas, Filmų jaunimui tarptautinių susitikimų Kanuose Didysis prizas, abu 1965), autobiografinių knygų (Kelkis ir eiki / Vstan′ i idi 1987, apie J. Nagibino tėvo, 1920 sovietų valdžios sušaudyto, gyvenimą, Asmens kulto, voliuntarizmo ir sąstingio epochos Dafnis ir Chloja / Dafnis i Chloja ėpochi kul′ta ličnosti, voljuntarizma i zastoja, apie savo pirmąją meilę, Mano nuostabioji uošvė / Moja zolotaja tjošča, abi 1994, Dienoraštis / Dnevnik, išleista 1995).
Jurij Nagibin
J. Nagibino kūrybai būdinga dramatiški konfliktai, daugiausia vyrauja vyro ir moters santykių tema.