Stepanov Jurij (rus. Юрий Степанов, Jurijus Stepãnovas) 1930 07 20Maskva 2012 01 03Maskva, rusų kalbininkas. Rusijos mokslų akademijos narys (1990). Filol. m. dr. (1966). Vilniaus universiteto garbės dr. (2002). 1948–53 Maskvos universitete studijavo romanistiką, 1957–58 tobulinosi Paryžiuje. 1955–71 su pertraukomis dėstė Maskvos universitete; profesorius (1968). Nuo 1971 dirbo Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros institute. Tyrinėjo bendrąją kalbotyrą, indoeuropeistiką, semiotiką, romanų, baltų ir slavų kalbas.
Jurij Stepanov
Parašė knygas: Kalbotyros pagrindai (Osnovy jazykoznanija 1966), Bendrosios kalbotyros pagrindai (Osnovy obščego jazykoznanija 1975), Dabartinės lingvistikos metodai ir principai (Metody i principy sovremennoj lingvistiki 1975), Vardažodžiai. Predikatai. Sakiniai (Imena. Predikaty. Predloženija 1981), Kalba ir metodas. Dėl dabartinės kalbos filosofijos (Jazyk i metod. K sovremennoj filosofii jazyka 1998). Sudarė straipsnių rinkinį Semiotika (Semiotika 1983), kuriame skelbiama dalis A. J. Greimo ir J. Courtés žodyno. Lietuvių kalbos sakinio raidos tyrimui svarbi knyga Indoeuropiečių sakinys (Indoevropejskoe predloženie 1981). Su S. Proskurinu parašė veikalą Pasaulinės kultūros konstantos (Konstanty mirovoj kul′tury 1993).
Paskelbė straipsnių apie baltų ir slavų kalbų veiksmažodžio sistemą, veikslo ir rūšies opozicijų susiformavimą. Mėgino aiškinti lietuvių kalbos žodžio yra kilmę. Gerai mokėjo lietuvių kalbą, skaitė paskaitas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
L: A. Sabaliauskas Jam dėkingi mūsų kalbininkai / Kultūros barai 1985 nr. 8; R. Venckutė, K. Garšva, O. Poliakovas Akademikas Jurijus Stepanovas ir lietuvių kalba / Acta linguistica Lithuanica 2002 nr. 46; Jurij Sergeevič Stepanov / RAN. Materialy k biobibliografii učjonych 2000; O. Poljakov Hommage Ju. S. Stepanovu – akademiku i čeloveku / Respectus Philologicus 2002 nr. 2 (7).
2069