jros lỹgis, Pasaulinio vandenyno nebanguoto paviršiaus aukštis. Jūros lygis laikomas sutartiniu atskaitos tašku matuojant sausumos reljefo aukštį ir jūros dugno gylį. Jūros lygio pokyčiai (nukrypimai nuo sutartinio atskaitos taško) skirstomi į periodinius, neperiodinius ir ilgalaikius (arba amžiaus). Periodinę jūros lygio kaitą lemia Žemės, Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgų sąveika, Saulės aktyvumo, metų laikų kaita. Nustatomi potvynių ir atoslūgių vandens lygiai, vidutiniai paros, mėnesio, metų, vidutinis daugiametis vandens lygis. Potvynių ir atoslūgių didžiausia amplitudė – 18 m – užregistruota Fundy įlankoje (prie Kanados pietrytinių krantų). Baltijos jūroje ši amplitudė svyruoja nuo 60–70 cm Kylio įlankoje iki 3,5 cm prie Lietuvos krantų; sezoninės lygio kaitos amplitudė 22–28 centimetrai. Neperiodinius jūros lygio pokyčius daugiausia sukelia orus lemiantys atmosferos procesai. Dėl vėjo ir bangų poveikio vyksta patvanka ir nuotvanka. Jūros lygis kinta vandeniui įšilus arba atvėsus, dėl atmosferos slėgio pokyčių, kritulių ir garavimo. Prie Baltijos jūros krantų patvankos aukštis apie 2 m, nuotvankos – 0,8 m; Šiaurės jūros pietuose patvanka daugiau kaip 4 metrai. Ilgalaikius pokyčius lemia klimato kaita, geodinaminiai procesai. Vidutinis daugiametis jūros lygis kinta kartu su globaliniais klimato pokyčiais, pvz., per ledynmečius jis buvo 110–120 m žemesnis, o ledynams tirpstant kilo. Nuo 20 amžiaus 8 dešimtmečio Baltijos jūros vandens lygis ties Lietuvos krantais kyla apie 6,5 mm per metus. Jūros lygis matuojamas mariografais. Lietuvoje jie įrengti Klaipėdos uoste, Juodkrantėje ir Nidoje. Pietų ir pietryčių Baltijos regione sutartiniu jūros lygiu laikoma Kronštadto arba Amsterdamo futštokų nulinė reikšmė.
476