jùrta (< tiurk.), Vidurinės Azijos bei Pietų Sibiro klajoklių tautų tradicinis kilnojamas būstas.
kazachų jurta
mongolų jurta (Gobis, 20 a. pabaiga)
Apskrito arba daugiakampio plano. Jurtą sudaro medinis karkasas, iš sukryžiuotų karklų kartelių pintos sienos, veltiniu dengtas kupolo pavidalo stogas. Mongolai, buriatai ir kai kurios Pietų Sibiro tautos (altajai) statė kūgines jurtas, kirgizai, kazachai, turkmėnai – pusiau sferines. Jurtos vidus dažniausiai kelių dalių. Moterų pusėje laikomi namų apyvokos reikmenys, maistas, vyrų – pakinktai, balnai; kai kada būna atskira vieta svečiams. Po kupolu įrengiamas atviras židinys, dažniausiai būna anga dūmams išeiti. Vidurinės Azijos tautų jurtos gausiai puoštos. Savitos jakutų jurtos – nuolaidžiomis plonų rąstų sienomis, ręstinio karkaso, su žemu dvišlaičiu stogu. 20 a. 3–5 dešimtmetyje tokiose jurtose kartais gyveno tremtiniai, pvz., iš SSRS okupuotos Lietuvos į Janos deltą nutremti lietuviai. 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje jurta naudojama rečiau.
2271